Pačiam, be Aukštesniojo pagalbos, pakilti ant aukštesnės pakopos neįmanoma – mes kaip tas vaikas, kuris vystosi tik auklėjamas suaugusiųjų, suprantančių, ką jam reikia suteikti bėgant metams.
Kiek vaikas įsisavins – priklauso nuo to, kiek jis pasiduos suaugusiųjų įtakai. Tuo mūsų pasaulyje rūpinasi prigimtis (gamta).
O savo protu vaikas apie viską visuomet spręs pagal savo lygį ir neperžengs savo supratimo ribų.
Todėl mums duodama galimybė per grupę siekti „tikėjimo virš žinojimo“ (kuris iš tikrųjų atsiskleidžia jau dvasiniame pasaulyje).
Grupė perteikia man savo nuomonę, ir ši pradeda mane valdyti, – tai galima pavadinti „tikėjimu virš žinojimo“.
Be to, yra tokia frazė: „duonos kąsnis atsargai“ („pat be salo” – duona kuprinėje). Jeigu žmogus žino, kad tas duonos kąsnis guli jo kuprinėje, jis nesikankins iš alkio kaip tas, kuris duonos neturi.
Atrodytų, jog tai – grynai fiziologinis procesas, nes koks gi skirtumas – turiu pasidėjęs sumuštinį, ar ne? Bet skirtumas yra! Turėdamas sumuštinį aš nejaučiu alkio.
Turtingam, kuris turi maisto, jo nesinori, o tą, kuris nieko neturi – kamuoja baisus apetitas. Tai vadinasi „duonos kąsniu atsargai“, su kuriuo aš nejaučiu tokio noro.
Todėl mums būtina įvairiausiomis gudrybėmis žadinti savyje nerimą ir baimę, atskleisti sudužimo vietą, kad taptų aišku, jog nesame tokios būsenos, kuria galėtume pasitenkinti.
Aš ateinu mokytis, atlieku kažkokį platinimo darbą – bet to nepakanka. Reikia rūpintis, kad kiekvieną akimirką nerimas dėl ištaisymo jaustųsi vis labiau.
Reikia stengtis įgyti naują norą – sukurti sau Aukštesniojo formą ir prisirišti prie jo, kad tas veržimasis link naujos, numanomos pakopos trauktų mane į viršų.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Noras turi būti tikslingas“

„Veržkitės į „paskirties tašką”

„Didžiulis noras ir žmogaus galimybes pranokstančios pastangos“

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=S7poNaEqyok

Visa pamoka:

09-11-17 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-11-17 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Klausimas: minėjote, kad skaitydamas knygą Zohar, turėčiau atrasti savyje visas jėgas, apie kurias joje pasakojama. Tačiau aš nežinau, ką dvasingume reiškia sąvokos „tarnaitė“, „ponia“, „žmona“, „vyras“ ir kita.
Atsakymas: mes pradedame nuo paprasčiausių įprastų pavidalų, pažįstamų iš mūsų pasaulio. Nors knyga „Zohar“ ir slapta, ji gali tapti bet kurio žmogaus dvasiniu mokytoju.
Kiekvienas gali įsivaizduoti žemiškus pavidalus ir veiksmus. „Zohar“  iš visiems pažįstamų žemiškų pavidalų mus perkelia į dvasingumą.
Mes nesuprantame, kokius šio ir Aukštesniojo pasaulio ryšius sukūrė „Zohar“  autoriai – rabi Šimon ir jo mokiniai. Knygos „Zohar“  autoriai sukūrė ryšius tarp pasaulių, o mums, kad per įprastus žodžius įžvelgtume Aukštesnįjį pasaulį, reikia tik stengtis vietoj mūsų pasaulio vaizdų pamatyti ir pajusti dvasines jėgas.  Tai vadinama stebuklu (sgula), nes mes nežinome, kaip veikia ryšiai tarp įsivaizduojamo ir aukštesniojo.
Klausimas: tačiau aš privalau ieškoti šio ryšio?
Atsakymas: tu privalai ieškoti tikrosios būsenos, stengtis pajusti Aukštesnįjį pasaulį, kaip kad mažas vaikas stengiasi tapti suaugusiu. Žaisk pagal taisykles, kurias davė kabalistai, ir tau pavyks!
Nors mes viską, kas pasakojama „Zohar“, įsivaizduojame žemiškais pavidalais, negalime nuo jų atsiplėšti, dar nepajėgiame suprasti, ką šie pavidalai reiškia dvasingume, bet pačios pastangos suprasti atves mus į dvasingumą.
Knygos „Zohar“  autoriai sukūrė tokią ryšio su mumis sistemą, kad mūsų „vaikiškos“ pastangos pakelia mus iki tikrosios būsenos. Tuo knyga „Zohar“  ypatinga ir didi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip reikia skaityti knygą „Zohar“

„Kam atsiskleidžia knyga Zohar“

„Apie ką kalbama knygoje „Zohar“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 30 d., 13 pamoka)

Trečia dalis („Kabalos mokslo esmė“, 13 pamoka )

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis (45 BS laiškas, 132 psl., „Išminties vaisiai“)