Pateikti Sekmadienis, lapkričio 22, 2009 dienos įrašai.


Dvasingumo imitatorius

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip galiu įsivaizduoti save labiau atiduodančiu?
Atsakymas: Tik su aplinkos pagalba. Tu neturi jokios kitos galimybės.
Iš Aukščiau mums paruošta nuostabi priemonė – ir šiame pasaulyje, ir kiekvienoje dvasinėje pakopoje, kiekvienoje būsenoje yra „tu ir aplinka“.
Todėl dar prieš užgimstant mūsų pasauliui ir mums jame, sielos sudužo, atsiskyrė ir atsirado individualūs kūnai.
Mes negalime įsivaizduoti Aukštesniosios pakopos, nes nesame į ją panašūs.
Bet toje pačioje plotmėje, kurioje dabar egzistuoju, mano pasaulyje yra „aš ir aplinka“. Iš savo ir aplinkos santykių galiu įsivaizduoti savo ir Aukštesniosios pakopos santykius.
Šis ryšio su Kūrėju modelio savyje sukūrimo principas vadinasi „Nuo meilės kūriniams prie meilės Kūrėjui“.
Įveikdamas egoizmą savyje, išaukštindamas davimo savybę labiau už gavimo savybę, tobulindamas šiuos santykius grupėje su savo draugų „taškais širdyje“, sukuriu savyje norą duoti ir priklausomai nuo šio noro dydžio Šviesa suteikia ją man – jausdamas savyje davimo savybę, pajaučiu Kūrėją.
Iš čia tampa suprantama, kodėl buvo būtina sudaužyti bendrą sielą. Jeigu nebūtų šio sudužimo į atskiras sielas, negalėčiau savo lygyje savyje sukurti noro įgyti davimo savybę, pritraukti sau taisančią Šviesą.
Kai viską tikrinu aplinkos (taškų širdyje) atžvilgiu, man aišku, koks mano santykis su Kūrėju, su aukštesniąja pakopa. Aš jos nejaučiu, bet galiu pasiruošti ją įgyti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Gyvenimo beieškant“

„Kur prasideda laisvė“

„Kur baigiasi paslėptis?“

Komentarų nėra

Prisilietimas prie amžinybės

Dvasinis darbas, Kabala

Kabalos mokslas paslėptas nuo mūsų pojūčių ir proto, jis priklauso kitam išmatavimui, todėl negalime jo suvokti ir betarpiškai tyrinėti.
Bet skirtingai nei gyvūnai, kurie negeba suvokti žmogaus sukurtos muzikos, mes turime vaizduotę, pradinius duomenis (tašką širdyje) ir todėl išgirdę apie kabalą galime imti ją studijuoti ir tokiu būdu keistis.
Tai pats svarbiausias dalykas šiame pasaulyje. Ir neturi reikšmės, kiek žmogus pažengs studijuodamas šį mokslą, kiek supras.
Užsiėmimas tuo, kas amžina, kas yra aukščiau mūsų pasaulio, aukščiau mūsų nesąmoningos būsenos, siekis išeiti iš šios būsenos savaime yra didis ir amžinas užsiėmimas.
Nė viena akimirka studijuojant kabalą, kai nori pakilti, atskleisti tikrąjį gyvenimą, išeiti iš nesąmoningos būsenos, neišnyksta ir yra įskaitoma kaip tavo pastangas.
Parašyta, kad po kūno mirties sielos klausia tik dviejų dalykų: „Ar studijavai kabalą? Ar laukei išgelbėjimo?“. „Ar studijavai kabalą?“ –  ar stengeisi pritraukti grąžinančią į Šaltinį Šviesą? „Ar laukei išgelbėjimo?“ – ar laukei, kad Šviesa atliks šį darbą, ar siekei tapti „duodančiu“?
Jeigu žmogus nors šiek tiek įsiklauso į kabalos mokslą ir jo mokosi, jis skatina vystytis visas sielas, kurios jį supa bendroje sielų sistemoje „Adomas“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!“

„Klausimai kelyje – 5“

„Pakilti iki Kūrėjo lygio (video įrašas)“

Komentarų nėra

09-11-22 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 15 pamoka )

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Kabalos mokslo esmė, 15 pamoka)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-11-22 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (Rabašo darbai, 1 straipsnis, 11 psl.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra