Klausimas : Ką atskleidžiu skaitydamas knygą „Zohar“?
Atsakymas: Man atsiskleidžia tai, kas vyksta ant aukštesnės pakopos.
Taip auga mažas vaikas – mato, supranta, jaučia pasaulį. Stebėdamas vaiko elgesį ir reakcijas matai, kad jis vis labiau supranta gyvenimą, suvokia, kas vyksta, sąmoningai reaguoja į tai.
Kai suvokiame dvasinį pasaulį, mumyse staiga per jausmus atsiskleidžia vaizdai kaip knygos „Zohar“ pasakojimų projekcija.
Pasakojimas „nusileidžia“ į mano norą ir atsispaudžia jame – aš imu jausti, o po to ir suprasti tai, kas pasakyta – taip, kaip atskleisdavau šį pasaulį vaikystėje.
Dvasinis atskleidimas – ne racionalus, o jausminis, naujuose jutimo organuose. Tai vadinama „grąžinančia į šaltinį Šviesa “. Ji tiesiog leidžia man suprasti Jį – ir aš tampu kaip Jis.
Tai gali pasirodyti nerimta: „Kur čia mokslas? Kur protas? Kur žmogus?“
Juk mes viso labo skaitome knygą – ir itin trokštame atsirasti tame paveiksle, toje tikrovėje, apie kurią ji pasakoja.
Tai it kūdikio veiksmas: „Aš noriu!“ Bet iš mūsų nereikalaujama nieko daugiau tik šio noro.
Taip rašo Baal Sulamas („Įvade į Mokymą apie 10 sfirų“, 155 punktas.): nors skaitome, nesuprasdami prasmės, tačiau savo troškimu suprasti, iššaukiame sau Šviesą iš aukštesnės pakopos.
Taip kūdikis trokšta žinoti, koks gi tas pasaulis, kuriame jis gyvena. Aš irgi noriu! Ir todėl jis man staiga atsiskleidžia!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie ką kalbama knygoje „Zohar“

„Kam atsiskleidžia knyga „Zohar“

„Kaip reikia skaityti knygą „Zohar“