Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Teigiate, jog turėtume kaip įmanoma greičiau išbristi iš nuopuolių būsenos. Tai tiesa. Kai patiri nuopuolį, jauti, kaip energija teka iš tavęs.
Ar egzistuoja būdai, kurie padėtų nuslėpti emocinę vidinę būseną, kad aplinkiniai negalėtų ja pasinaudoti?
Atsakymas: 1. Reikia išmokti dvasiniu darbu tarp bičiulių per įvairias veiklas šį nuopuolį įveikti.
2. Esant nuopuoliui, aplinkiniai mato jus pavargusį, sergantį, įširdusį – jie nesupranta, kad taip yra dėl jūsų dvasinės būsenos. Nesijaudinkite, jie jūsų atžvilgiu – tarsi gyvūnai, kurie supranta tik jūsų išorinę išraišką.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Pasiruošimo 2009-06-15 pamokai metu Jūs kalbėjote apie skirtumą tarp spartaus ir lėto dvasinio vystymosi, susijusio su norų inversija (atvirkštiniu pokyčiu). Klausimas: argi gali būti tobulėjimas be norų inversijos?
Atsakymas: Ne, tačiau kaip tą pasiekti – mes ir išsiaiškinome.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Sakėte, kad norėdami pasiekti vienybę, turime persismelkti vienas kito norais taip, kad jie taptų visų mūsų norais, ir padedant Šviesai, suvienyti juos. Taip tapsime panašūs į Kūrėją.
Kaip tai įgyvendinti? Kaip galima prie savęs prijungti kitų norus ir pritraukti Šviesą?
Atsakymas: Visiškas išsitaisymas vyksta tik norint pritraukti  Šviesą ir jau savyje pajusti jos poveikį. Pačios Šviesos mes nesuvokiame, juntame tik jos pasekmes.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip susitvarkyti su nuopoliu?“

„Kokie siūlai mus riša?“

„Viską daro Šviesa“

Psichologų nuomone, mes gyvenime elgiamės pagal modelius ir vaizdinius, kuriuos susikūrėme dar vaikystėje, o vėliau – iš  reklamos, kino herojų ir kitų pavyzdžių.
Auklėtojai apdoroja mane psichologiškai, pateikia man nuomonių ir elgesio stereotipus.
Šią informaciją priimu kaip faktą. Ji pasąmonėje nustato mano požiūrį į gyvenimą.
Todėl į gyvenimą žvelgiu pro šių stereotipų prizmę. Jie nustato manyje vertinimo skalę – viską pasaulyje vertinu pagal ją, kiekvieną reiškinį suvokdamas kaip daugiau ar mažiau svarbų.
Pasaulis atitinka skalę, suformuotą manyje. Aš nematau tikrojo vaizdo, nes į pasaulį žvelgiu, viską automatiškai surūšiavęs pagal tai, kaip suprogramuota visuomenės.
Mes negalime atsikratyti mums įvestų duomenų, suformuoto požiūrio į mūsų pasaulį.
Bet, studijuodami kabalą, mes vystome savyje naują, papildomą jutimo organą ir elgesio modelius jame (davimo savybę).
Taip tampame nepriklausomi nuo pasaulio nuomonės, asmeniškai laisvi!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tikroji laisvė – greičiau tapti žmogumi“

„Kelias iš vergijos į laisvę“

„Kur prasideda laisvė“

Pamoka pagal knygą „Zohar“, skyrius „Noach“ 153 d.

Trečia dalis (Kūnas ir siela, 6 pamoka )

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis (Knyga Zohar, skyrius Noach, 174 d.)