Klausimas: Kokia taps visuomenė, kai žmonės pasieks minimalų dvasinio egzistavimo lygmenį – davimą dėl davimo? Ką jie mąstys vienas apie kitą, kaip vienas kitą jaus? Kas pasikeis tokiame pasaulyje?
Atsakymas: Manau, jau dabar galima stebėti pasaulio pokyčius. Pasaulinė krizė verčia mus atsisakyti pertekliaus ir įtikina, kad daug patogiau tenkintis vidutiniu gyvenimo lygiu.
Nyksta trauka besaikiam vartojimui. Jau keletą dešimtmečių tai matome tarp jaunimo. Žmonija atskleidžia kitos kokybės poreikius.
Vietoj aukso reikalinga garbė, vietoj garbės – valdžia, vietoj valdžios – gyvenimo prasmė, suvokimas, kad pasitenkinimą galiu rasti kituose, o perteklius to neduoda.
Pats gyvenimas moko žmones – jie nusivilia ekonomine galia. Žmonės mato, kad viskas praeina.
Juk visas vystymasis istorijos eigoje primena plaukiojimą audringame okeane. Didžiulės bangos vienas šalis iškelia, kitas nubloškia gelmėn. Viskas taip greitai keičiasi – Amerika grimzta, iškyla Kinija.
Žmonės mato, kaip ateina ir nueina galybė, kaip griūna didžiosios civilizacijos – Babiloną keičia graikų civilizacija, po to – Romos imperija, šalys pakyla, o po to smunka.
Nors šios žinios nieko nemoko (juk žmogus nesimoko iš praeities), bet noras (rešimot) atsinaujina, vysto mus – ir pradedame reikalauti naujos kokybės užpildymo, atsiranda nauji poreikiai.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas gi ten slepiasi manyje?“

„Egoizmas – prie raudonos linijos“

„Ateities visuomenė: kur dėsim perteklių?“

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -22“

„Klausk kabalisto -21“

„Klausk kabalisto -20“

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Jau keletą metų studijuoju kabalą ir dalyvauju platinime.
Aš kenčiu nuo vilkligės – ligos, kuri pažeidžia jungiamuosius audinius. Gydausi nuo šios ligos, tačiau organizmas nusilpęs, ir bet koks stresas sukelia pablogėjimą.
Paskutiniu metu mane tiesiog persekioja nelaimingi atsitikimai, dėl kurių ne kartą išsinarinau  petį. Gydytojai sako, kad reikalinga operacija.
Ar visa, kas vyksta su manim, sukėlė mano fizinės būklės susilpnėjimas, o gal Jūs manote, kad Kūrėjas tuo nori kažką man pasakyti?
Atsakymas: Reiktų tiesiog pasitarti su keliais gydytojais ir daryti tai, ką jie patars.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Jei aš sunkiai susirgau ir virš mano gyvenimo pakibo grėsmė, ar turėčiau apie tai pranešti bičiuliams, ar geriau situaciją išnaudoti kaip trampliną išsitaisyti, susivienyti ir taip įkvėpti grupę?
Atsakymas: Reiktų visiems pranešti, kad visi už jus melstųsi, kadangi visi esate viena siela.

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=xmqOU4jan14

Visa pamoka:

09-11-25 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-11-25 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Klausimas: Manau, dauguma žmonių nemąsto apie kūną ir sielą, apie tai, kas jie tokie…
Atsakymas: Taip nėra. Visi galvoja: „Aš numirsiu, bet mano siela gyvens“. Visi nesąmoningai jaudinasi dėl savo amžinumo, kiekvieno mintyse slypi klausimas: „O kas bus su mano siela?“
Žmogus negalvoja esąs tik gyvūninis kūnas. Net pats primityviausias materialistas, nepriklausomai nuo savo įsitikinimų, nesąmoningai tiki esąs amžinas.
Tai slypi jo prade, jo materijoje – pačiame nore, kurio žmogus nevaldo, nes jį sukūrė Šviesa – Kūrėjas.
Kadangi mūsų noras mėgautis susideda iš penkių sluoksnių, o jo viduje glūdi ryšys su dvasiniu pasauliu, su Kūrėju, kiekviename mūsų kaip sudužimo pasekmė slypi ryšys su dvasingumu.
Kiekvienas žmogus, net nesuvokdamas to, savo vidiniais pojūčiais ir santykiu su gyvenimu jaučiasi esąs amžinas ir netiki, kad jo gyvenimas baigiasi kartu su mirtimi. Kitaip žmogus tiesiog neturėtų jėgų gyventi.
Galit sakyti, esą žmogus perduoda estafetę vaikams ir taip tęsia save juose, aukoja savo gyvenimą tėvynei arba visuomenei, – bet taip nėra.
Jeigu žmogus tikrai žinotų, jog su šiuo gyvenimu viskas pasibaigs, o mūsų Žemės rutulys po kažkiek laiko baigs savo egzistavimą, ir drauge su juo mes visi, – jis neturėtų jėgų gyventi.
Mes jau sukurti su tuo nesąmoningu pojūčiu, jog esame amžini. Juk visi atėjome iš Kūrėjo ir turime savyje amžiną Jo dalį.
Nors visi mes „panašūs į mirtingus gyvūnus“, bet neįmanoma pasiekti aukštesnio už gyvūninį  – „žmogaus“ lygio, nesuteikiant žmogui amžinumo pojūčio. Antraip jis nesugebės išaugti „aukščiau“ keturkojo gyvūno.
Kad gyvūniniame kūne „žmogus“ augtų iki „kalbančiojo“ lygio, jis privalo jaustis amžinas, o Kūrėjas privalo jį aprūpinti tuo vidiniu amžinumo pojūčiu. Juk būtent tuo žmogus ir skiriasi nuo gyvūno.
Visas žmogaus vidinis pasaulis sklinda iš pradžioje sąmoningai nesuvokiamo vidinio ryšio su Kūrėju ir amžino egzistavimo pojūčio. Juk tai žmogaus – panašaus į Kūrėją – lygis („Adomas“ reiškia „panašus“).
Visi mūsų sprendimai, siekiai, planai (netgi sprendimas nutraukti gyvybę) kyla iš vidinio pojūčio, jog esame amžini.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kam Dievas sukūrė mirtį?“

„Gyvenimas ir mirtis“

„Kūnas ir siela“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 20 pamoka )

Trečia dalis (BS straipsnis „Įvadas į knygą „Išmintingojo lūpomis“)

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis („Šamati“, 24 straipsnis)

Studijuojant knygą „Zohar“ reikėtų prisiminti, kad ją parašė grupė kabalistų, ir tik studijuojant grupėje galima ją suprasti.
Norėdami suprasti šią knygą, pirmiausia turime susivienyti, turime stengtis per knygą atrasti ryšius tarp mūsų, nes tik taip galėsime ją suprasti.
Viskas, apie ką pasakoja knyga „Zohar“, yra tarp sielų, tarp mūsų.
Jei panorėsime atiduoti vienas kitam, šis noras vadinsis mūsų „siela“, ir joje, šiame ryšyje tarp mūsų, atrasim Kūrėją, Šviesą, jungiančią mus.
Knyga „Zohar“ pasakoja, kaip atrasti Šviesą, o ji atrandama tik esant norui duoti ir mylėti, todėl pasiruošimas knygos „Zohar“ studijoms – tai pasiruošimas įgyti davimo ir meilės savybes, tai mintys apie vienybę, apie laidavimą, apie būseną „mylėk artimą, kaip patį save“, apie tai, kaip atrasti davimo ir meilės Šviesą. Tada „Zohar“ mums padės.
Mūsų laikais, kai žmonija pajuto būtinybę įgyti šią savybę, ir atsiveria kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip reikia skaityti knygą Zohar“

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Kas atsiskleidžia knygoje „Zohar“

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=UUW4gHOCU9Y

Visa pamoka:

09-11-24 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-11-24 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Atvirkštinė kėlim ir šviesų tvarka – labai svarbus principas, verčiantis mus siekti tobulumo.
Juk išeina, jog visoje sistemoje atlieku daugybę veiksmų, jaučiu, kad padariau tiek daug – o nieko negavau!
Kuo daugiau dirbu, tuo tuštesnis jaučiuosi!
Aš įeinu į brangenybių saugyklą, pasemiu puodelį auksinių, išeinu – o man išberia visus pinigus!
Na, vieną kartą išbėrė, tebūnie. Tačiau dešimtis kartų?! Jau milijoną kartų man išpylė viską, ką turėjau!
Dirbu vis daugiau ir galiausiai matau, kad man nieko nelieka! Aš jau milijonus kartų išnešdavau puodelį auksinių, o taip nieko ir neturiu.
Tai leidžia man, pirma, nesavanaudiškai dirbti, o antra, vis labiau vystyti savo norus.
Tobulumas pasiekiamas tik pabaigoje, po paskutinio apsilankymo brangenybių saugykloje, kai aš ją nuskurdinu ir daugiau nebėra ko imti…
O iki tol viskas sukurta taip, kad galėčiau vis daugiau dirbti už vis mažesnį atlyginimą…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Iki dvasinio pasaulio tik vienas žingsnis“

„Kaip augama dvasiniame pasaulyje“

„Noras turi būti tikslingas“