Pateikti lapkričio, 2009 mėn. įrašai.


09-11-26 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 19 pamoka )

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Kūnas ir siela, 4 pamoka)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-11-26 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (48 BS laiškas, „Išminties vaisiai“)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Svarbiausia, jog tai bus tiesa

Dvasinis darbas

Klausimas: Ar kabalistas, atskleidęs Kūrėją, tampa religingas?
Atsakymas: Kabalistą jaudina tik viena – kaip užmegzti ryšį su Kūrėju. O visa kita formuojasi pagal tai.
Visa, kas dabar vyksta su tavimi – vyksta tavo neištaisytame nore. Tavo santykis su visu pasauliu, su pačiu savimi, su Kūrėju yra sugadintas. Tai kaipgi tavo santykis su Juo gali būti teisingas?
Jeigu ištaisysi save, nesvarbu, koks taps tavo ryšys su Kūrėju – svarbiausia, kad jis bus tikras, toks, kokio laukia Kūrėjas.
Todėl neklausiame, kokį pavidalą ateityje įgaus religijos, žmogaus elgesys, gyvenimo būdas, ar apskritai egzistuos šis pasaulis – svarbiausia, kad tai būtų tiesa.
Jeigu aš dabar neišsitaisęs, vadinasi, tai, ką dabar jaučiu, matau, galvoju, suprantu nėra teisinga nei proto, nei širdies atžvilgiu, ir todėl iš to ateityje nieko neliks – visa, kas sudužę, bus ištaisyta.
O kas gi bus? Nežinau, ir negaliu savo sugadintose savybėse įsivaizduoti, tačiau viskas taps priešinga, kaip kad pasakyta: „Ir pamačiau atvirkščią pasaulį!“.
Tereikia būti pasiruošusiems pokyčiams, kuriuos su mumis atliks Šviesa.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mačiau kitokį pasaulį“

„Po 230 metų…“

Komentarų nėra

Įkvėpkite mane dvasingumu!

Ateities visuomenė

Kabalos mokslas – tai priemonė atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje.
Visais savo veiksmais žmogus siekia naudos sau, nes jo prigimtis – noras mėgautis. Todėl jis nuolatos klausia: „O kam man to reikia?! Kas man iš to? Kiek turiu įdėti pastangų? Ar verta?“ Tad būtina paaiškinti žmonėms, ką jie įgis, atskleisdami Kūrėją.
Kad tai realizuotum reikia didelių pastangų, o jėgų suteikia tikslo svarbos pajautimas. Tai priklauso nuo to, kaip tikslo svarbą supranta aplinka.
Visas pasaulis užsiims tuo, kad visi palaikys tobulėjimo, dvasinio vystymosi svarbą, – tai bus  kiekvieno darbas, greta rūpinimosi tuo, kas būtina.
Milijardai žmonių tarpusavyje platins kabalą, veiks vieni kitus, įkvėps su vis didesne jėga ir noru prisijungti prie išsitaisymo.
Tam, kad pasiektų savo ištaisytą būseną, kiekvienas žmogus pagal užimamą vietą bendroje sieloje, privalo visam pasauliui skleisti žinias, įspūdžius, susijungimo ir išsitaisymo svarbą, juk kiekvienas yra vieningo dvasinio kūno, Sielos ląstelė.
Ląstelė norėdama išlaikyti ryšį su visu kūnu, turi visiems papasakoti, kaip ji dirba, koks svarbus jos darbas, susidaryti įspūdį, kaip veikia kitus ir kaip kitiems jos reikia – kitaip ji neturi teisės egzistuoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pati populiariausia ateities profesija“

„Partnerystė su Kūrėju“

„Iki dvasinio pasaulio tik vienas žingsnis“

Komentarų nėra

Studijuojame knygą „Zohar“ (09.11.25)

Pamokos

Pamoka pagal knygą „Zohar“, skyrius „Noach 122 d.

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

09-11-25 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 18 pamoka )

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Kūnas ir siela, 3 pamoka)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-11-25 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (47 BS laiškas, „Išminties vaisiai“)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Apie norų naudą

Dvasinis darbas

Iš pirmo žvilgsnio, ne visos mano savybės vienodai naudingos. Kai kurių su džiaugsmu atsikratyčiau. Bet taip yra todėl, kad dar neišmokau teisingai jų panaudoti.
Ir po visų ištaisymų žmogus pasiliks su visomis savo pirminėmis savybėmis. Jas galima tik kitaip panaudoti, geram tikslui!
Čia ir yra ištaisymo metodikos – kabalos – esmė. Mes nedarkome kūrinio. Negalima savo savybių nutrinti, sunaikinti, sumenkinti – jas sukūrė Šviesa ir tik ji gali teisingai jas pakeisti.
Dvasiškai augant, pabunda vis labiau atgrasūs norai ir savybės – bet tai teikia džiaugsmą kaip įrodymas, kad pasistūmėjai ir turi jėgų jas ištaisyti.
Tai ir yra laisvas pasirinkimas – greitinti ištaisymo procesą, nelaukiant smūgių, kurie vis tiek privers tave išsitaisyti.
Jau dabar gali suvokti, kas vyksta, pasinaudoti suteiktomis priemonėmis: mokytoju, grupe, knygomis, ir pritraukti Šviesą – jėgą, kuri tave ištaisys. Priešingu atveju, tave tai padaryti privers smūgiai.
Vienaip ar kitaip, vis tiek pasieksi ištaisymo pabaigą. Kabalos mokslas tik leidžia tau judėti pirmyn be smūgių, pralenkti rimbą, pliaukšintį iš paskos.
Na, o jeigu truputį sulėtinsi – sulauksi smūgio, tiksliai atitinkančio tavo tempo sulėtėjimą. Čia ir slypi visų pasaulio kančių priežastis
Tik Tikslo didybė nustums į antrą planą visa, kas laikina, kas miršta. Staiga suprasi: šis tikslas toks didingas, kad net smūgiai neturi reikšmės.
Tu pakilsi virš egoizmo ir išmoksi teisingai panaudoti kiekvieną savo norą, apskaičiuodamas, kaip  maksimaliai atiduoti, o ne kaip gauti mažiausiai smūgių. O tada išvis nustosi tuos smūgius jausti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vagiantis iš savęs suktas vagis“

„Kaip sutvarkyti mintis?“

„Visuotiniame norų kaleidoskope“

Komentarų nėra

Penkios minutės apie kabalą (09-11-23)

Pamokos

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=OYntGzw3hWI

Visa pamoka:

09-11-23 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-11-23 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Komentarų nėra

Kas atsiskleidžia knygoje „Zohar“?

Zohar

Klausimas : Ką atskleidžiu skaitydamas knygą „Zohar“?
Atsakymas: Man atsiskleidžia tai, kas vyksta ant aukštesnės pakopos.
Taip auga mažas vaikas – mato, supranta, jaučia pasaulį. Stebėdamas vaiko elgesį ir reakcijas matai, kad jis vis labiau supranta gyvenimą, suvokia, kas vyksta, sąmoningai reaguoja į tai.
Kai suvokiame dvasinį pasaulį, mumyse staiga per jausmus atsiskleidžia vaizdai kaip knygos „Zohar“ pasakojimų projekcija.
Pasakojimas „nusileidžia“ į mano norą ir atsispaudžia jame – aš imu jausti, o po to ir suprasti tai, kas pasakyta – taip, kaip atskleisdavau šį pasaulį vaikystėje.
Dvasinis atskleidimas – ne racionalus, o jausminis, naujuose jutimo organuose. Tai vadinama „grąžinančia į šaltinį Šviesa “. Ji tiesiog leidžia man suprasti Jį – ir aš tampu kaip Jis.
Tai gali pasirodyti nerimta: „Kur čia mokslas? Kur protas? Kur žmogus?“
Juk mes viso labo skaitome knygą – ir itin trokštame atsirasti tame paveiksle, toje tikrovėje, apie kurią ji pasakoja.
Tai it kūdikio veiksmas: „Aš noriu!“ Bet iš mūsų nereikalaujama nieko daugiau tik šio noro.
Taip rašo Baal Sulamas („Įvade į Mokymą apie 10 sfirų“, 155 punktas.): nors skaitome, nesuprasdami prasmės, tačiau savo troškimu suprasti, iššaukiame sau Šviesą iš aukštesnės pakopos.
Taip kūdikis trokšta žinoti, koks gi tas pasaulis, kuriame jis gyvena. Aš irgi noriu! Ir todėl jis man staiga atsiskleidžia!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie ką kalbama knygoje „Zohar“

„Kam atsiskleidžia knyga „Zohar“

„Kaip reikia skaityti knygą „Zohar“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »