Besivystydamas dvasiškai žmogus turi suprasti, jog visos kliūtys, kurias jis sutinka dvasiniame kelyje, ateina iš Aukščiau.
Kliūtys duodamos skirtinguose lygiuose ir įvairiausiais pavidalais. Tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios sielos ir to, ką jai būtina praeiti taisantis.
Nereikia analizuoti, kodėl gauname būtent tokias kliūtis. Niekados negalėsime kliūčių suprasti būdami ant jų pakopos.
Reikia pakilti virš jų, tarsi nekreipti dėmesio į jas, galvoti tik apie dvasinį tikslą, ir pakeliui į tikslą įveikti jas: tai upę, tai tarpeklį uoloje, tai bedugnę, tai viesulą. O susidorodamas su kliūtimis, kad pasiekčiau tikslą, paverčiu jas pagalba, nes būtent iš jų kuriamas pats tikslas!
Jokia kliūtis neateina žmogui atsitiktinai – visas jas nulemia žmogaus sielos savybės.
Siela sudužusi ir tai lemia kliūčių, kurios atsiskleidžia, kad jas ištaisytume, pobūdį.
Ir jeigu nepaisydamas kliūčių, veržiesi dvasinio tikslo link, tai taip ištaisai kliūtis, ir jos prisipildo žinojimu, supratimu, ryšiu.
Taip žmogus tobulėja. Kelias visada su kliūtimis. Taip bus iki pat Ištaisymo Pabaigos, juk ne veltui kelias vadinasi „išsitaisymo keliu“.
Klausimas: Ir knyga „Zohar“, ir „Įvadas į kabalos mokalą“, ir „Mokymas apie dešimt sfirot“ kalba apie kūrinijos viršūnę. Kodėl gi knygos Zohar poveikis stipriausias? Atsakymas: Nė viena knyga nėra parašyta dešimties kabalistų, dešimties sfirų šaltinių, tokiame aukštame lygmenyje.
Visi dešimt pasiekė Visišką Egoizmo Ištaisymą, praėjo visas 125 pakopas, ir susijungė Begalybės pasaulio Malchut.
Jie visose pakopose, nuo žemiausios iki pačios aukščiausios, taip anuliavo save, kad sugebėjo pritraukti mums Begalybės Šviesos stulpą.
Ir dabar ši Šviesa yra priešais kiekvieną ir kiekvienas gali ją gauti mokydamasis knygos Zohar.
Joks kabalistas ir jokia kabalistų grupė per visą kabalos istoriją nuo Adomo iki mūsų dienų, per 5770 metų, neturėjo galimybės atlikti kažko panašaus.
Knygos Zohar autoriai, dešimt kabalistų, dešimt amžinų sfirų, atliko ištaisymą nuo šio pasaulio iki paties aukščiausio, ir todėl gali atnešti mums tokią galinčią ištaisyti visus jėgą.
Todėl knyga Zohar atsiskleidžia būtent mūsų laikais, kai keroja egoizmas ir visa mūsų civilizacija patiria krizę.
Nors dėl tos pačios priežasties praėjusiais amžiais buvo uždrausta atskleisti šią knygą ir iš jos mokytis.
Klausimas: ar svarbu, kaip miršta žmogus? Ar tai kaip nors veikią sielą? Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):
Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).