Labiausiai kankinamės,  kai patenkame  tarp dviejų būsenų.
Taip sukurta, kad pasistūmėtume pirmyn arba būtume nublokšti atgal, kaip pasakyta: „Nelengvi Kūrėjo keliai. Teisuoliai praeis, o nusidėjėliai – suklups“.
Nusidėjėliai krenta ir pralaimi dukart, o po to, jausdami tokią didelę netektį, vėlei pasistūmėja. Bet taip praranda laiko ir labiau kenčia.
Tačiau taip yra ne todėl, kad Kūrėjas norėjo juos nubausti ir suteikti jiems kančių, siekdamas pastūmėti pirmyn.  Jokiais būdais negalima galvoti, kad Jis kaitalioja savo norus ir atlieka kažkokius paskaičiavimus.
Viskas vyksta pagal vieną sumanymą: kiekviena pakopa skiriasi nuo šalia esančios savo noru duoti arba gauti.
Kad pakiltume ant kitos pakopos, privalome atskleisti didesnį davimo norą, kuris jaučiamas kaip kančia, kaip vargas!
Juk aš privalau atsisakyti savęs ir pirmenybę teikti artimui, vietoje savęs duoti jam. Tai visiškai nerealu.
Todėl erdvė tarp pakopų, kurią mums reikia pripildyti davimo šviesa Chasadim, stoja prieš mus kaip siena, su kuria mes nieko negalime padaryti.
Ji stumia mane! Mes – tarsi magnetai, atstumiantys vienas kitą! Negaliu prisiartinti prie pakopos, nes magneto jėga bloškia mane atgal. Ką daryti?
Vienintelė galimybė – su grupės, kuri įteigia man šią būtinybę, pagalba prašyti ištaisymo šviesos.
Ir jeigu aš  pakankamai veikiau grupėje, kad atskleisčiau joje vienybės jėgą, galiausiai manyje kyla noras ir gebėjimas kreiptis į Kūrėją.
Kitu atveju nesugebėsiu pats kreiptis į Kūrėją. Kreipimasis į Jį ir Jo atskleidimas – tai mano darbo grupėje pasekmė.
Joje aš atskleidžiu jėgą, kuri mus sudaužė! Ir tuomet kreipiuosi į Ją. Kaip pasakyta: „Taikos kūrėjas padangėse sutaikys ir mus“ – suvienys mus, ir visi kartu pakilsime ant naujos pakopos.
Ši tuščia erdvė, kurią  atradau ir su kuria dirbau, taps man atskleidimo įrankiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasingumo imitatorius“

„Dvasingumas – tai džiaugsmas“

„Kaip rasti Šviesą?“

Turi įsivaizduoti savyje Nojų, o priešais jį – kupiną nusidėjėlių pasaulį. Abi šios savybės tavyje.
Kūrėjas sako Nojui, davimo savybei, kaip reikia pasislėpti arkoje, Binos, davimo savybėje.
Pasislėpti Binoje – reiškia visiškai save anuliuoti prieš davimo savybę, kaip vaisius motinoje.
Kūrėjas nurodo Nojui tavyje, kaip jam, šiai savybei, išlikti ir augti: dabar tu privalai pastatyti tokią Nojaus arką, kurioje galėtų tilpti visos rūšys, visos tavo kli dalys.
Privalai paklusti davimo savybės, Binos, viešpatavimui, jos valdžiai, kad ji karaliautų tavyje visu 100 procentų.
Kad stovėtų  prieš visas tavo egoistines savybes, kurios auga tavo akyse, kildamos aplinkui tave (tavyje) lyg potvynio vandenys, lyg naikinanti jėga.
Ir jeigu laikysies Binos viduje ir išbūsi ten reikiamą dienų skaičių, tik tada gimsi! Išeisi į naują pasaulį!
Tai labai didelis darbas, kurį turi atlikti Nojus, ši mažytė savybė, kuri vos šiek tiek siekia Binos, davimo.
Tačiau dabar, dėl potvynio ir šio didžiulio darbo, kai turėjo pasislėpti Binos viduje – jis augina save. Jis  kuria save likusių išorėje nuosidėjėlių sąskaita.
Ir tada jis išeina, įžengia į naują žemę ir ima daugintis visuose lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškame – visa tai yra jo viduje, visose jo savybėse. Taip prasideda naujas pasaulis!
O visas savybes, kurios nuskendo jūroje, potvynio vandenyse, jam dar prireiks kada nors grįžti ir ištaisyti.
Tačiau kol kas jam šios savybės neegzistuoja, jos nepasireiškia! Vėliau jos vėl atgims.
Pasistenk savyje parašyti savąjį romaną. Ir įsivaizduodamas visus šiuos dalykus nepamiršk, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“.
Įsivaizduok save, grupę ir visą pasaulį, kuris tau atrodo išorėje, nors iš tikrųjų tavyje.
Svarbiausia nesusipainioti, laikytis vieno vaizdo, kai kalbama apie vieną būseną, nupieštą skirtingomis spalvomis.
Lyg kurtum paveikslą, po to simfoniją, o dar vėliau pasakojimą, tik jie visi pasakoja apie vieną ir tą pačią būseną.

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=sPJmHkY9maw

Visa pamoka:

09-12-07 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-12-07 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pranešimas: Atlikę eksperimentus su žmogaus pojūčiais neurobiologai pademonstravo, kad žmogus akimis gali ne tik „girdėti“, bet ir „užuosti“.
Replika: Tai patvirtina, kas pasakyta „Įvade į knygą Zohar“, kad tai, ką suvokiame, mūsų išorėje neegzistuoja. Mūsų penki jutimo organai – ne kas kita kaip penki mūsų bendro noro (avijut), kuriame atsiranda rešimot (informaciniai duomenys), lygmenys. Noro lygmenys skiriasi noro stiprumu (avijut) ir jo kokybe (itlabšut), panašiai kaip savo vystymusi skiriasi negyvoji gamta, augmenija, gyvūnija, žmogus, Kūrėjas. Kaip studijuojame visa tai realybės (Kūrėjo) suvokimo (atskleidimo) moksle kabaloje (pagal apibrėžimą, kabala – Kūrėjo atskleidimo žmogui šiame pasaulyje metodas), kiekvieną iš penkių dalių savo ruožtu sudaro likusios dalys. Todėl iš dalies kiekvienoje dalyje galime suvokti visas likusias, ir atvirkščiai, – todėl netekus vieno iš penkių jutimo organų, įvyksta dalinis jo pakeitimas kitais. Kitaip tariant, galima „matyti, girdėti, jausti kvapus, skonius, lytėti“ – visais jutimo organais. Yra žmonių, kurie šiuo atžvilgiu labiau išsivystę. Praeityje visi mes turėjome tokias galimybes.
Mūsų išorėje niekas nesikeičia. Mes patiriame nuolatinį paprastos Šviesos/Kūrėjo poveikį (nuolat į mus nukreiptą norą suteikti malonumą) mūsų nenutrūkstamai besikeičiantiems norams, kurie kuria mumyse besikeičiantį „išorinio“ pasaulio vaizdą tarsi kino juostos kadrus. Mūsų vaizdo kūrimo organai yra mūsų viduje ir gaunamas pasaulio vaizdas – absoliučiai subjektyvus. Todėl jei veikiant teisingai aplinkai (grupei), sukuriu savyje sąlygas dvasiniam manyje atsirandančių rešimot, noro juos realizuoti atiduodant ir mylint aplinkinius, vystymuisi, tuomet mano pojūtis, manyje atsirandantis mano pasaulis, tampa dvasinis, – išryškėja jo priežastis ir tikslas, t.y. pajuntama bendra jo Gamtos/Kūrėjo jėga.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mūsų smegenų kuriami paveikslai“

„Akys mato daugiau nei protas“

„Visi pasauliai – mano viduje“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 28 pamoka )

Trečia dalis (Kabala ir filosofija, 2 pamoka)

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis („Šamati“, 14 straipsnis)