Pateikti Pirmadienis, 14 gruodžio, 2009 dienos įrašai.


Ant gėrio vandenyno bangų

Dvasinis darbas

Išsivystęs žmogus pasiruošęs ilgai ir daug kentėti, kad pasiektų didį tikslą, reikalaujantį daug pastangų ir laiko jam pasiekti.
Tai ir nusako žmogaus išsivystymo lygį – kiek jėgų ir laiko jis pasiruošęs paaukoti, kad pelnytų atlygį, nes sugeba įsivaizduoti to vertą tikslą.
Mūsų pasaulyje mes matome žmonių, gyvenančių atsitiktiniais uždarbiais. Ryte jie išeina iš namų, suranda kažkokį darbą, užsidirba šiandien prasimaitinti ir sugrįžta į namus.
Kažkada turėjau kaimyną, kuris sakydavo: „Šiandienai aš turiu 50 šekelių ir užtenka, visa šeima važiuojame prie jūros. Sumuštiniams mums užteks visai dienai, galime ilsėtis.“
Aš stebėdavausi: „O kaip gi rytoj?!“ O jis atsakydavo: „Juk šiandien turime!“ Štai koks požiūris į gyvenimą.
O kitas išeina iš namų labai susirūpinęs. Klausi jo: „Ar kažkas atsitiko? Gal neturi kuo šeimos pamaitinti?“ – „Na, ne, viskas tvarkoje“.
„Tai kokia problema?“ Ir tada jis pradeda pasakoti tau apie „pasaulines“ problemas arba apie sunkumus, kurie galbūt iškils po kelerių metų.
O jeigu jam pasiūlysi pailsėti su šeima prie jūros, jis ir ten negalės atsikratyti savo minčių.
Kuo labiau žmogus išsivystęs, tuo platesnis jo rūpesčių ratas. Kuo didesnis jo tikslas, tuo stipriau ir ilgiau jis pasiruošęs kentėti, kad jį pasiektų.
Taip pat ir su dvasiniu tikslu: pasiekia jį tik tas, kuris yra šiame kelyje ir nepaisydamas savo paties kritikos ir prieštaravimų, pasiruošęs skirti jėgas ir laukti metų metus… nes tikslas aukštesnis už visą jo gyvenimą.
Viena, ko reikia žmogui, tai suvokimas, jog eina į tą tikslą, ir nesvarbu, kada jį pasieks: tuojau pat ar po labai ilgo laiko. Jei pajusime tai – vadinasi, ištaisėme savo kelim.
Jeigu noriu atskleisti davimo savybę –  neklausinėju apie atlygį.
Noriu pajusti, kad nieko, išskyrus tikslą, nereikalauju, ir man nesvarbu, kada jį pasieksiu – kad ir niekada. Ir tai rodo, kad aš jau jame!
Taip žmogus įžengia į dvasinį pasaulį, į tobulybę ir jaučiasi paniręs į gėrio vandenyną.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Noras turi būti tikslingas“

„Duonos kąsnis atsargai“

„Veržkitės į „paskirties tašką“

Komentarų nėra

Norai neturi tautybės

Zohar

Klausimas: Jeigu knygą „Zohar“ skaitome kita kalba, ar ji daro tokį pat poveikį, kaip ir parašyta hebrajų ir aramėjų kalba?
Atsakymas: Nesvarbu, kokia kalba žmonės skaito knygą „Zohar“. Visam pasauliui reikės mokytis iš šios knygos, ir kiekvienas skaitys ją savo kalba.
Ir nors šioje knygoje yra vietų, kur kalbama apie raides sudarančius elementus – linijas ir taškus, tačiau mes kalbame apie raidę kaip apie simbolį, ženklą, formą, jėgų išraišką.
Ir neturi reikšmės, ar ši raidė yra hebrajiška, ar tiesiog simbolis, svarbi jos prasmė.
Galų gale, kalbama apie žmogaus norus. O norai neturi nei tautybės, nei kalbos. Tai tiesiog noras.
Į kokią kalbą beverstume žodžius „saldus“, „sūrus“ arba „rūgštus“ – kiekvienas pajus šiuos skonius.
„Zohar“ kalba apie pojūčius, taigi skirtingai skambantys žodžiai, sukeliantys žmonėms vienodus pojūčius, – jokia kliūtis suvokimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Knyga „Zohar“ – vedlys į dvasinį pasaulį“

„Kas atsiskleidžia knygoje „Zohar“?

„Zohar“ atskleis visi“

Komentarų nėra

Penkios minutės apie kabalą (09-12-10)

Pamokos

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=YUYK1mUlrmw

Visa pamoka:

09-12-10 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-12-10 d. rytinė pamoka (2 dalis)

1 komentaras

09-12-14 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 29 pamoka)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Kabalos charakteris, 7 pamoka)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-12-14 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga Zohar, skyrius Noach, 302 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra