Pateikti Ketvirtadienis, 17 gruodžio, 2009 dienos įrašai.


Dvasinis mikroskopas

Kabala ir kiti mokslai

Dvasinis pasaulis – tai veikiančių pagal dėsnius jėgų pasaulis. Dalį šių dėsnių mes suprantame, o dalies – ne, kaip ir įprastuose moksluose, kurie tyrinėja šio pasaulio gamtą: dalį dėsnių žinome, dalį – suprantame, o dalis – paslėpta, neaiški.
Bet požiūris į dvasinio pasaulio tyrinėjimą, žinių kaupimą ir darbą su dvasinėmis jėgomis privalo būti griežtai mokslinis, reikia vadovautis sveiku protu kaip ir dera tyrinėjant gamtą. Juk tai, kas šiandien paslėpta, atsiskleis rytoj!
Kabalos mokslas suteikia man tyrinėjimo instrumentus (kelim) – tą manyje esantį mikroskopą, per kurį galiu „išvysti“ dvasines, davimo jėgas, pajausti jas.
Todėl man pačiam reikia turėti davimo jėgą, kad išmatuočiau, pamatyčiau ir pažinčiau šias jėgas. Juk pažinimo procesas vyksta žmogaus viduje.
Įgijęs davimo jėgą ją vystau ir, kaip itin jautrų mikroskopą, galiu nukreipti ją įvairiais būdais, prasiskverbti į materijos (noro) gilumą ir atskirti joje visokiausius reiškinius (gavimo – davimo), priklausomai nuo mano suvokimo indo (kli) jautrumo.
Moksle mes visuomet esame tik instrumentai, nes viską suvokiame vien savo atžvilgiu. Bet kabalos moksle mes sąmoningai tampame tyrinėjimo instrumentu, o pats tyrinėjimas yra griežtai mokslinis. Juk tyrinėjimuose išeidami iš savo prigimties tampame absoliučiai objektyvūs.
Apie tai įvairūs kabalistų pasakymai: „Iš Tavo veiksmų pažįstu Tave“, „Pažink savo Kūrėją ir tarnauk Jam“, „Ir pažins Mane visi – ir mažas, ir didelis“.
Visoje kūrinijoje yra tik dvi jėgos, dvi savybės: noras mėgautis (gavimo savybė) ir jį sukūrusi Šviesa (davimo savybė). Visa kita kyla iš jų.
Taip yra ir matematikoje: yra nulis ir kažkas, kas skiriasi nuo jo. Iš čia kyla visas skaičiavimas. Ir fizikoje taip pat: yra dvi tarpusavyje skirtingos jėgos.
Taip ir Šviesoje – vos tik pasirodo už Šviesą šiek tiek tamsesnis taškas, atsiranda dvi savybės – ir čia prasideda visas vystymasis, kabalos mokslas irgi prasideda nuo šio reiškinio.
Todėl kabalos moksle prieiga lygiai tokia pat, kaip ir bet kuriame kitame moksle – tiriamas skirtumas tarp dviejų jėgų (reiškinių): galima tyrinėti skirtumą jį padidinus, kaip su mikroskopu – tai vadinasi „analize“, arba, atvirkščiai, galima tirti šių dviejų jėgų sąjungą, susiderinimą – tai vadinama „sinteze“.
Visas mokslas susideda tik iš to, kad tyrinėja santykį tarp dviejų jėgų – Kūrėjo (davimo) ir kūrinio (gavimo) visuose jų pasireiškimo lygiuose (bendrame nore – materijoje).
Neįmanoma atrasti ir ištirti vieną jėgą be kitos. Todėl analizės ir sintezės pagalba mes tiriame šių jėgų tarpusavio sąveiką, ir pagal tai darome išvadas apie kiekvieną iš jų. Bet „Nėra Kūrėjo be kūrinio ir kūrinio be Kūrėjo“.
Todėl kalbėti tik apie vieną jėgą, savybę – neteisinga, tai jau ne mokslinė išvada, o samprotavimai apie abstrakčią formą.
Aš sakau: „Davimo savybė“. Kas yra „davimo savybė?“. Kam duodama? Ką veikia? Kur ji pasireiškia? Kaip tu žinai, jog tai davimas? Iš priešingybės.
Tu gali pamatyti jos veikimą tik iš to, kas jai priešinga – iš to, kas gauna. Negalime tiesiog pasakyti: „Tai pliusas“. Kieno atžvilgiu tai yra „pliusas“? O kur „minusas?“
Tu negali išskirti kažko vieno, jeigu nėra kažko kito. Visas mokslas grindžiamas sugretinimu. Visoje kūrinijoje nėra nieko išskyrus dvi jėgas.
Todėl tokios prieigos griežtai laikomasi kabalos moksle. O jeigu atsiplėši nuo materijos ir įvilktos į materiją formos– tai jau mistika.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Prisilietimas prie amžinybės“

„Kabala – šiuolaikinis mokymas“

„Kuo pagrįstas kabalos mokslas“

Komentarų nėra

Penkios minutės apie kabalą (09-12-14)

Pamokos

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=Q9auB7tOVuE

Visa pamoka:

09-12-14 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-12-14 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Komentarų nėra

Nuostabus, tačiau visiškai realus atradimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Sakoma, kad negalima gilintis į mistiką, kad reikia realiai vertinti vykstančius reiškinius, o juk kabalos metodika pagrįsta stebuklais iš aukščiau – nesuprantamais ir iracionaliais dalykais. Kaip tai suderinti?
Atsakymas: Esmė ta, kad mes esame materialiojoje gamtos pusėje, atkirstoje nuo kitos, dvasinės pusės. Kad susilietume su dvasine dalimi, turime stengtis, – tuomet mūsų laukia susivienijimo atradimas.
Tai panašu į stebuklą, kadangi nesuvokiu ryšio tarp savo pastangų ir dvasingumo. Jeigu suprasčiau, kaip šis ryšys veikia, man būtų aišku, kiek privalau skirti pastangų, kad įgyčiau trokštamą dalyką.
Tačiau šis ryšys man tarsi neegzistuoja – juk teturiu gavimo savybę ir, kol esu apimtas egoizmo, nejaučiu savybės duoti.
Dar nesugebu duoti, dar nejaučiu kontakto su dvasingumu, tačiau egzistuoja sistema, kurią aš aktyvinu savo egoistiniais veiksmais, kad pasiekčiau dvasingumą, ir ši sistema atkreipia į mane ištaisančią šviesą OM.
Apie šią sistemą, siejančią mane (egoizmą) ir dvasingumą (davimo savybę), pasakyta: „Stengeisi – ir radai!”
Aš atkirstas nuo dvasingumo, ir, apskritai, siekiu ne jo, – juk dvasingumą įsivaizduoju kaip laimėjimą, kaip kažkokią vertybę, o ne kaip davimo savybę.
Tačiau netgi tokios paskatos pamažu taiso mane, ir aš vis labiau imu geisti būtent dvasinės davimo savybės.

Komentarų nėra

09-12-17 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 32 pamoka)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Kūrėjo paslėptis ir atskleidimas, 2 pamoka)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-12-17 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga Zohar, skyrius Noach, 368 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra