Pateikti Šeštadienis, 19 gruodžio, 2009 dienos įrašai.


„Zohar“ padeda mums augti

Zohar

Skaitydamas knygą „Zohar“ kiekvienas privalo stengtis savyje rasti vis gilesnę vidinę būseną. Mes niekados neįsivaizduosime aukštesnės būsenos nei ta, kuri arčiausiai mūsų.
Galiu fantazuoti įsivaizduodamas Begalybės pasaulį. Man tai bus tarsi Begalybės pasaulis, bet iš tikrųjų pastebėsiu, kad tai tik kita mano vidinė būsena, kuri yra kiek aukščiau už dabartinę.
Todėl visas savo jėgas, visas pastangas reikia nukreipti į tai, kad su kiekvienu knygoje „Zohar “ parašytu žodžiu: „miestas“, „bokštas“, „kyla“, „leidžiasi“, „angelai“, „velniai“, „dvasios“, „Efraimo sūnūs“ – nesvarbu kas ir kaip – stengčiausi atpažinti savo vidinius norus ir savybes, kurios taip įvardijamos.
O aukštesnioji pakopa virš jų – tai knyga, autorius, kuris pasakoja man visai kaip suaugę pasakoja kūdikiui – tik tuos dalykus, kurie jam tinka. Daugiau knygoje „Zohar“ nieko neišskaitysime, nesugebėsime įsivaizduoti, išgirsti ir pamatyti.
Joje parašyta daug daugiau nei matome dabar. Bet kol kas neįstengsime to įžvelgti. Mes pamatysime tik šiek tiek, tarsi būtume ant patyrusio auklėtojo rankų, kuris mums duoda vien tai, kas naudinga – ir ne daugiau.
Todėl nereikia bijoti, reikia iš visų jėgų stengtis atrasti savyje vidinius apibrėžimus, apie kuriuos kalbama priešais mus esančiame tekste.
Mes pakilsime iki tų apibrėžimų, atpažinsime juos, pagyvensime su jais kurį laiką, kaip kūdikis, kuris išaugo per dieną, savaitę ar mėnesį ir supranta jau šiek tiek daugiau, atskleidžia gilesnius, vidinius dalykus. Anksčiau jis to nematė, neatpažino, tai nepateko į jo regėjimo lauką.
Taip ir mes – tame pačiame tekste atskleisime naujas vidines savybes, naujus ryšius. Juk visa tai – tik suvokiančio dvasinę realybę žmogaus atžvilgiu. Toks tad visas mūsų darbas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Knyga „Zohar“ – vedlys į dvasinį pasaulį“

„Kelionė į pojūčių pasaulį“

Komentarų nėra

Kur mistika, o kur mokslas?

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

Įprastas mokslas, tirdamas mūsų pasaulį penkiais jutimo organais ir jiems padedančiu protu, siekia pro fizinę materiją prasiskverbti į dvasinio pasaulio materiją.
O tai neįmanoma dėl vienos paprastos priežasties – mūsų pasaulio materija jaučiama tik tada, kai mūsų suvokimas yra egoistinis. Dvasinę materiją galima pajausti tik iš davimo savybės.
Kitaip tariant, mūsų suvokimas priklauso nuo žmogaus savybių – egoistinių ar altruistinių. Su gavimo savybėmis (jeigu žmogus egoistas), neįmanoma studijuoti dvasinio pasaulio, davimo savybės.
Bet iš egoizmo kildami į davimo savybę galime iš išorės, objektyviai tyrinėti egoizmą. Jeigu žmogus patektų į dvasinį pasaulį, prieš tai neturėjęs egoistinių savybių, jis irgi nesuprastų, kaip tai įmanoma.
Tarp šių savybių nėra jokio ryšio, tai lyg kits kito nesuprantantys ugnis ir vanduo. Todėl apie dvasinį pasaulį sakoma: „Įdėjo pastangų ir rado!“
Tu stenkis, nes egzistuoja sistema, kuri galiausiai suteiks tau davimo savybę – ir tu suprasi, kas tai yra. O iki to – visas dvasingumas tau tebus tuščios kalbos.
Būdami egoistiniame nore iš jokių tyrinėjimų nesuprasime, kas yra dvasinis pasaulis ir siela. Norint suprasti, pirmiausia reikia pakeisti savo savybes į altruistines.
O jeigu bandai nepasikeitęs tyrinėti pasaulį, kuriame nesi – tai vadinasi mistika.
Arba neteisingai apibrėži dvasingumą, manydamas, kad tai ne davimas, o kažkokie „nežemiški“ nuotykiai.
„Anapus“ gali būti tik davimo savybė, nes šiapus yra tik materija – gavimo savybė.
Jeigu dvasingumą apibrėžiame kaip davimą ir meilę, esančią virš mūsų ego, tai ji nesusijus su tuo, ar mūsų gyvūninis kūnas gyvas ar miręs ir apskritai nesusijus su kūnu, taip pat nepriklauso nuo mūsų proto išsivystymo.
Viskas priklauso nuo to, ar yra troškime davimo savybė. O šią savybę galima gauti tik mokantis pagal kabalistinę metodiką ir pritraukiant taisančią Šviesą – kito laiptelio davimo savybę, vadinamąją Aukštesniąją jėgą.
Todėl užsiėmimai „dvasingumu“, neįgijus davimo savybės, vadinami mistika – juk tai kažkas išgalvoto.
O kabala – mokslas, nes priklausomai nuo įgytos davimo savybės, tu tyrinėji viską, kas vyksta tavo gavimo ir davimo savybėse, o šiuo tyrinėjimu ir grindžiamas visas mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nuostabus, tačiau visiškai realus atradimas“

„Dvasinis mikroskopas“

Komentarų nėra

09-12-18 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 17 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Kabala ir filosofija, 3 pamoka)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-12-18 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis („Šamati“, 26 straipsnis)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra