Mumyse yra daug norų, ir mes turime juos surūšiuoti. Dalį norų galime susieti su davimu ir ryšiu su artimu.
Jeigu net ir suprasdamas, jog visi mano norai – dėl malonumo sau, ir kad kitų norų manyje nėra, bet aš galiu juos išnaudoti, idant susijungčiau su kitomis sielomis, tai reiškia, kad galiu dirbti su jais vidurinėje linijoje, ekrane de chirik.
Viena vertus, tai noras patirti malonumą, kita vertus, galiu su juo dirbti, kad duočiau. Aš sujungiu dešiniąją ir kairiąją linijas, ir pasitelkiu šią sąjungą, kad užmegzčiau ryšį su artimu.
Tai vadinama malda už visuomenę, aš meldžiuos ir gaunu iš Aukščiau jėgą, leidžiančią man sukurti teisingą ryšį.
Aš įstengiu panorėti, kad taip atsitiktų. Tai reiškia, kad aš keliu MAN ir gaunu jėgą, vadinamą „raktu“ (hebr. mafteach). Ši jėga atveria man dangų – Aukštesnįjį pasaulį.
Tačiau yra tokie norai arba norų dalys, kuriuose negaliu susijungti su kitais. Galiu susijungti tik iki tam tikros ribos ir ne daugiau.
Todėl šiuos norus arba norų dalis atkertu ir numetu į atliekas. Kol kas su jais nedirbu.
Galbūt vėliau turėsiu jėgų ir pamatysiu, kad jeigu nepanaudoju jų, kad susisiečiau su kitomis sielomis, tai daug prarandu ir taip sukeliu blogį.
Bet neįsisąmoninęs juose blogio tik matau, kad nesugebu su jais dirbti ir išbrokuoju juos.
O su tais norais, kuriuos sugebu naudoti dėl ryšio su artimu, dirbu kaip su partneriais. Ši partnerystė vadinama „ekranu de chirik“.
Taip žmogus visą laiką dirba savo viduje, rūšiuoja savo norus, jėgas ir savybes, jungia juos į skirtingas grupes, kad kiekvieną kartą iš jų sukurtų ypatingą santykį su artimu.
Jam atrodo, kad tai artimas, tačiau kiekvieną kartą jis mato, kad iš tikrųjų tai jo paties dalis.
Tokiu būdu, jis stengiasi pakilti virš šio įsivaizduojamo paveikslo į dvasinį pasaulį, kur atskleidžia, kad visi mes susiję vienu bendros sielos kūnu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasinis mikroskopas“

„Kaip norus paversti tikrove“

„Dvasingumo dualumas ir vienovė“

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=LObxW5BXOdM

Visa pamoka:

09-12-15 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-12-15 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Klausimas: Žmogus sunkiai serga, patyrė bankrotą, nesutaria su žmona… Vos tik jis įeis į dvasinį pasaulį viskas susitvarkys?
Juk šios kančios duotos tam, kad žmogus išsitaisytų, ar ne? Kaipgi kitaip pasakysiu, kad Kūrėjas geras ir kuria gera?
Atsakymas: Jeigu Kūrėjas atsiskleis, pasakysi, kad jis geras ir kuria gėrį. Prisiminkite, kokias kančias teko patirti kabalistui Akivai skausmingos mirties akivaizdoje (šiam didžiam kabalistui, gyvenusiam II m. e. a., prieš mirtį nuo kūno buvo plėšiama oda), o jis šlovino Kūrėją.
Tai ne legenda apie kankinius, o tikra būsena, kurią gali patirti kiekvienas iš mūsų – kęsti ir nejausti kančios.
„Kūrėjas atsiskleidžia“ reiškia, kad aš savyje, virš egoistinių norų, atskleidžiu davimo savybę, atskleidžiu, kad „Aš“ kartu su visomis kančiomis paniręs į gėrio vandenyną. Antraip, kaip galėčiau šlovinti Kūrėją?
Mūsų egoistiniai norai niekada neprisipildys. Pirmasis apribojimas (Cimcum Alef, CA) niekada nebus atšauktas!
Prisipildo kiti norai – davimo kelim, kuriuos tu iškeli virš savo noro mėgautis.
Bet juk tai tie patys kelim, aš jausiuosi esąs sotus ar alkanas?
Tu jausiesi sotus, kaip svečias, bet tik tada, jeigu mėgausies tuo, kad savimi suteiki malonumą Šeimininkui.
Tačiau mėgaujuosi Aš?! Ne! Tas „tu“, apie kurį šiandien klausi, yra egoistiškas ir niekada nepatirs malonumo!
Mėgausis kitas „tu“ – išsitaisęs, tas, kuris mėgaujasi, kai mėgaujasi Šeimininkas. O tas egoistas, kuris norėjo valgyti – taip nieko ir negaus!
Tai aš būsiu sotus ar ne?! Būsi!
Tačiau kaip?! Sukūręs savyje naujos rūšies norus tapsi 613 kartų sotesnis! Tačiau malonumas patiriamas ne ankstesniuose noruose…
Šito mes kol kas nesuprantame. Čia ir slypi skirtumas – būti šiame pasaulyje ar būti būsimame (dvasiniame) pasaulyje. Bet viskas ateis…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasiniame gyvenime malonumas nedingsta“

„Mano metai mano turtas“

„Pabusti iš sapno naujame pasaulyje“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 48 d.)

Trečia dalis (Įvadas į knygą „Zohar“, 9 d.)

Pirma dalis (Knyga Zohar, skyrius „Vajišlach“, 75 d.)