Realybės suvokimas, apie kurį pasakoja kabalos mokslas, atrodo labai neįprastas ir keistas, tačiau ir naujagimiui pasaulis, kurį išvysta aplink save, atrodo neįprastas.
Jam taip neįprasta visa tai, kas vyksta… Ir jis pradeda studijuoti aplinką nuo nulio. Taip ir mes dvasingumo pasaulyje.
Be to, dvasingumo atžvilgiu mes dar turime rešimot (informacinius genus), vidinį apibrėžimą. Mes tarsi grįžtame, kur jau buvome, – juk mes iš ten nusileidome.
Gimdami ateiname į naują pasaulį, nes pasaulis vystosi: vyksta techninė pažanga, gyvenimas keičiasi.
O įžengę į dvasingumą, patenkame į pasaulį, kur jau buvome, iš jo mums likę atsiminimai, informacija, pojūčiai, įspūdžiai. Reikia tik juos pažadinti!
Kelias atgal – šiek tiek lengvesnis. „Zohar” savo pasakojimais ir paaiškinimais veda mus, kelia į viršų ir padeda pajusti dvasinį pasaulį.
Ir nors nesame jame, skaitydami „Zohar” žadiname savyje atsiminimus apie kelią, nueitą iš viršaus žemyn, etapus, kuriuos jau praėjome…
Dabar iš mūsų pasaulio tik grįžtame, kylame atgal.