Pateikti Antradienis, gruodžio 29, 2009 dienos įrašai.


Kas yra pragaras?

Zohar

Knygos „Zohar“ skyrius „Vajišlach“, 16 punktas: „Laikantis save niekingu vergu geriau už tuščiagarbį, kuris dėl to netenka duonos“. Kalbama apie blogąjį pradą, nes jis nuolatos kaltina žmones, žmogaus širdyje ir noruose įsigali pasipūtimas. Žmogus pakelta galva eina paskui, kol blogis užvaldo jį ir įtraukia pragaran.
Ar mes irgi turime pajausti tokią būseną? Kaip kabalistai žino tai, jei patys nėra to patyrę?
Neįmanoma, kad žmogus kažką atrastų nepatyręs. Nejaugi visi turime pabuvoti pragare? Taip!
Kas yra pragaras? Kai įsisąmoninu blogį savyje, kuris valdo mane ir atskiria nuo Kūrėjo, tada mane kamuoja siaubingi pojūčiai, degina gėdos ugnis. Aš matau, kiek daug prarandu, ir kaip nieko negaliu su savimi padaryti.
Žmogus privalo tai pajausti. Tokia būsena būtinai turi aplankyti žmogų. Juk parašyta: „Žmogus negalės laikytis priesako prieš tai jo nesulaužęs“, „Nėra teisuolio žemėje, kuris prieš tai nebūtų nusidėjęs“.
Pasakyta: „Aš sukūriau blogąjį pradą ir suteikiau Torą jam ištaisyti“. Visada pirmiausia turime atskleisti savo blogąjį pradą, įeiti, panirti į jį ir tik tada suprasime, kad tai – blogis.
Iš pradžių nematome, kad tai blogis, kaipgi kitaip galėtume į jį įeiti? Pradžioje jis traukia, blizga, švyti, atrodo geras ir nuostabus. Taip blogis apgauna žmogų.
Kalbama apie dvasiškai besivystantį žmogų, kuris „kapstosi“ savo sieloje ir stengiasi joje atrasti Kūrėjo davimo formą.
Tačiau jis privalo susipainioti ir iš šios painiavos nusileisti į būseną „pragaras“. Tokia būsena yra kiekvienoje pakopoje. Ir tik iš šios būsenos žmogus įstengs išsiaiškinti jame glūdintį blogį.
Visa, ką rašo kabalistai, remiasi jų vidiniu suvokimu. „Teisėjas sprendžia pagal tai, ką mato“. Visa tai knygos „Zohar“ autoriai patyrė patys.
Tikėkimės, kad visi pasieksime tokių būsenų, juk dvasiniame kelyje viskas turi atsitikti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Rojus ir pragaras – žmoguje“

„Apie gyvenimą, mirtį ir valios laisvę“

„Pradedančiųjų klausimai – 9“

Komentarų nėra

Klausk kabalisto – 25

Interviu, susitikimai, Klausimai ir atsakymai

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.


Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -24“

„Klausk kabalisto -23“

„Klausk kabalisto -22“



Komentarų nėra

Iš evoliucijos traukinio persėsti į lėktuvą

Dvasinis darbas, Kabala

Klausimas: Argi supanti Šviesa – ne mistika?
Atsakymas: Kas gali paaiškinti, kaip vaikas auga ir tampa suaugusiu žmogumi? Kodėl jis nelieka toks, kaip vakar? Mes tiesiog įpratome matyti, kad tai vyksta, bet paaiškinti nemokame.
Mokslas gali nusakyti, kokias stadijas vieną po kitos turi praeiti vaikas, bet negali paaiškinti, kodėl. Mokslas gali paaiškinti, kas vyksta medžiagos viduje, bet nemato priežasties, esančios išorėje ir skatinančios šią medžiagą vystytis.
Ir vaiką, ir kabalistą, kaip ir bet kurią kitą kūrinijos dalį, veikia vis ta pati supanti Šviesa. Nes kiekvienas per daugelį gyvenimo ratų privalo ateiti į galutinį tikslą.
Todėl Šviesa, Aukštesnioji jėga, veikia materijos viduje ir iš negyvosios medžiagos kuria augalinį, gyvūninį ar žmogaus lygius. Antraip medžiaga taip ir liktų mirusi ir nekintanti.
Kadangi yra tikslas išvystyti šią materiją – ji vystosi. Tas pats Aukštesnysis valdymas veikia ir mūsų pasaulyje, bet nė vienas mokslas to neįtaria.
Todėl aš ir palikau mokslą, kad norėjau sužinoti būtent tai: iš kur atsiranda gyvybės jėga? Kur ji – atomuose, molekulėse, kažkokiose vidinėse ląstelių sistemose?
Šito mokslas netyrinėja. Tai ko gi jis tuomet vertas, jeigu mes nežinome svarbiausiojo ir net nesistengiame sužinoti?
Supanti Šviesa – tai Aukštesnioji Šviesa, kurios neįmanoma aptikti jokiais prietaisais. Mes stebime tik jos veikimo pasekmes: vaikas vystosi metai po metų, ir mes tai matome.
Jėga, stumianti mus iš etapo į etapą, vadinasi Supanti Šviesa – bet taip yra tokio žmogaus atžvilgiu, kuris pats, sąmoningai pritraukia šią jėgą, trokšdamas vystytis.
O mūsų pasaulyje ši Šviesa veikia kaip natūrali evoliucija – tai vadiname vystymusi „savo laiku“. Aukštesnioji jėga veikia materijos viduje, stumia ją tikslo link ir evoliucijos traukinys šliaužia savo greičiu.
Jeigu pateksi į dvasinį pasaulį, galėsi tyrinėti bet kurį evoliucijos etapą, kad ir dinozaurus, jeigu tau staiga taptų įdomu – juk visos buvusios formos buvo nulemtos ir  įpareigotos susiformuoti iš gavimo ir davimo savybių derinio.
Ir tik šiandien mes išsivystėme iki būsenos, kai patys galime pritraukti šią gyvybės jėgą, kuri vadinasi Supanti Šviesa.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas yra Aukščiausioji Šviesa?“

„Dvasinis mikroskopas“

„Kaip rasti Šviesą?“

Komentarų nėra

Aš – egoistas. Kas gi dar?

Dvasinis darbas

Klausimas: Nekenčiu visų, noriu visus išnaudoti savo tikslams ir man tai netrukdo. Ką daryti?
Atsakymas: Tęsti. Jeigu mano būsena tokia ir aš ją suvokiu, – tai jau gerai.
Dabar kyla klausimas: ar neapkęsdamas suprantu, kad ji betikslė, bevaisė, kad kenkia man pačiam?
Ar suprantu, kad tikslas slypi visai kitoje kūrinijos pusėje? Protu reikia suvokti, kad kūrimo tikslas ne tavyje, jis priklauso kažkam esančiam už tavo ribų.
Pamirštame apie vieną vienintelį elementą – apie Šviesą, Aukščiausią jėgą.
Mokymasis, platinimas, darbas grupėje – visa tai reikalinga ne tam, kad įgytume proto ir jausmų, o tam, kad iššauktume Šviesą.
Būtent ji mus keičia, vesdama per visokias mintis ir pojūčius.
Taip einame į tikslą. Išminties nereikia – tik pritrauk Šviesą, grąžinančią į Šaltinį.
Štai kodėl svarbu sukurti tinkamą aplinką, kuri visada galės palaikyti.
Tada pamatysi, kad tik Šviesa, t. y. išorinė jėga gali tave išgelbėti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vertinkite atidavimo savybę!“

„Siena ar durys į naują pasaulį“

„Dvasingumo imitatorius“

Komentarų nėra