Pateikti Ketvirtadienis, gruodžio 31, 2009 dienos įrašai.


Nori daugiau gauti? Atiduok!

Realybės suvokimas

Tai atrodo nelogiška, tačiau norėdamas pakilti į aukštesnę pakopą ir gauti daugiau Šviesos, turi „išeiti iš namų“, iš būsenos, kurioje buvo užpildymas, kur buvo Šviesa chochma, ir pakilti į pakopą, kurioje jos nėra, kur yra tik Šviesa chasadim.
Tada žmogui bus garantuota, kad nenukris nuo savo dvasinės pakopos, ir kad niekas jam neįstengs pakenkti.
Kas gali jam pakenkti? Tik jis pats! Žmogus – tai mažas pasaulis. Visa, ką matome aplink yra mūsų viduje, mūsų pojūčiuose.
Visas šis pasaulis, nors ir atrodo esantis išorėje, iš tikrųjų yra mumyse, mes tik įsivaizduojame, kad jis išorėje.
Kai pradėsime įgyti dvasinius pojūčius, pajausime, kad visos savybės ir reiškiniai yra mumyse.
Regis akivaizdu, kad viskas yra išorėje: negyvoji gamta, augalija, gyvūnai, žmonės, visos žvaigždės, visa visata, bet kaip tai gali sutilpti manyje?!
Tačiau galiausiai viską jaučiu savo viduje. Didelė klaida manyti, kad pasaulis išorėje. Įprastas mokslas taip pat pradeda šitai suprasti, o knygoje „Zohar“ apie tai rašyta daugiau nei prieš tūkstantį metų.
Visi knygos „Zohar“ personažai: Kūrėjas ir kūrinys, Lėja, Rachelė, Jokūbas, Izraelis, angelai ir piktosios dvasios, įvairiausios jėgos, mes patys ir pasauliai, kuriuos įstengsime įsivaizduoti, – visa tai egzistuoja vien tik mūsų pojūčiuose.
Todėl skaitydami knygą „Zohar“ turime pajausti, jog tai vyksta mumyse.
O išorėje nėra nieko! Nėra draugų, su kuriais mokausi, nėra televizoriaus, kuris transliuoja pamoką – visa tai tik mano pojūčiai.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Klausimai kelyje – 2“

„Visa žmonija – tai mano sielos kūnas“

„Manyje – milijardai prieš mūsų erą“

Komentarų nėra

Mano priešas – žudantis mane egoizmas

Dvasinis darbas

Skaitant knygą „Zohar“ būtina prisiminti, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“ – gerą ir kuriantį gėrį Kūrėją.
Tik taip turime žiūrėti į savo gyvenimą ir į visa, kas vyksta pasaulyje, tuo pat metu turime suprasti, kad visur veikia tik viena jėga, o ne kažkokie velniai ir dvasios, tykantys, kad nusitemptų mane į pragarą ir sučirškintų katile.
Knygoje „Zohar“ aprašomi įvairūs pikti personažai, kad parodytų mums, kaip jaučiasi žmogus savyje atskleisdamas egoistines jėgas.
Jis tarsi dega pragaro liepsnose, nori ištrūkti iš šitų jėgų valdžios, bet tos tamsios, juodos, baisios jėgos laiko jį savo valdžioje.
Žmogus mato, kad jos trukdo siekti Kūrėjo, bet nieko negali su jomis padaryti ir galiausiai eina jų įkandin.
Pas jį ateina mirties angelas, ištiesia kardą su lašu mirtinų nuodų ant smaigalio, o žmogus paklusniai išsižioja ir ryja nuodus.
Knyga „Zohar“ pasakoja tau, kas yra mirties angelas – tai tavo egoistiniai norai jų baigtine, žiauriausia forma.
Tačiau visos šios savybės yra manyje, jos žudo mane! Nėra nieko blogesnio už šią būseną, tik aš to neįsisąmoninu….

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas yra pragaras?“

„Laikas išsiristi iš kiaušinio į laisvę“

„Nojus ir Sodoma – tai tu“

Komentarų nėra

09-12-31 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 100 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Įvadas į knygą „Zohar“, 22 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-12-31 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajišlach“, 274 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajišev Šmin“, 1 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra