Pateikti Pirmadienis, 4 sausio, 2010 dienos įrašai.


Kupina Šviesos tamsa!

Zohar

„Zohar“: „Atėjus tamsai, su ja susijungia malchut ir viešpatauja, šviesdama chochma Šviesa, reiškiančia jos valdžią.
Bet dėl to, kad trūksta chasadim Šviesos, užtverti visi jos įėjimai taip, kad visa Šviesa joje sustingsta ir nėra joje jokio plyšio, pro kurį prasiskverbtų bent spindulėlis Šviesos.
…Tačiau ji pati pilna Šviesos ir kai joje prabus vidurinė linija bei atsivers įėjimai, – teisuoliai iš jos gaus joje uždarytą Šviesą chochma.
Todėl jie stengiasi įeiti į ją būtent tada, kai ji visa tėra siauri takai ir uždari įėjimai, nes tik tada joje yra tobula chochma Šviesa.“

Iš tikrųjų naktis pilna šviesos, bet mes nesugebame matyti naktį: mums neužtenka meilės ir davimo Šviesos (chasadim), kad ją pamatytume.
Tik chasadim Šviesoje galime priversti Šviesą chochma atsiskleisti ir imti šviesti jos viduje. Kuo daugiau chasadim Šviesos – tuo didesnis atskleidimas.
Naktis, tamsa – tai būsena, kai esu chochma Šviesos okeane, bet manyje nėra nė lašo chasadim Šviesos.
Jei imu savyje vystyti meilę ir davimą, chasadim Šviesą, tai man ima po truputį šviesti chochma. Ir tai reiškia, kad pažadinu aušrą, ryto šviesą, o po to ir dieną.
Nuo vidurdienio chasadim Šviesa, mano davimo jėga, silpsta ir aš imu leistis nuo turėto chasadim lygmens.
Tarsi priartėja saulėlydis, sumažėja chasadim dalis chochmoje ir prasideda vakaras, o po to ir naktis.
Mano noras gauti malonumą išaugo ir neduoda man jėgų toliau duoti ir mylėti (chasadim). Ji vis labiau mane užvaldo.
Juodosios nakties jėgos užvaldo mane ir aš pasiduodu, paskęstu tamsoje neįstengdamas mylėti ir duoti.
Toje tamsoje ir vėl sukaupiu davimo jėgas ir nuo vidurnakčio imu jungti chochma ir chasadim, kad viena Šviesa šviestų kitoje – taip atskleidžiu Šviesą.
Ir visa tai daro žmogus! Jei jis nugali savo norą mėgautis ir siekia davimo savybės, tai pamato Šviesą. O kiek jį nugali egoizmas, tiek jis jaučia tamsą.
Taip mes vystomės: po dienos ateina naktis – vėl ir vėl. Viskas priklauso tik nuo žmogaus, o iš Kūrėjo pusės mus visą laiką supa Šviesa, sakoma: „Aš savo AVAYA nekeičiau“ ir „Yra dėsnis ir jo neapeisi“.
Tau jau viskas duota, o dabar elkis kaip tinkamas…

Iš 2009.12.24 d. vakarinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

Penkios minutės apie kabalą (09-12-30)

Pamokos

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=zRydiWijHBA

Visa pamoka:

09-12-30 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-12-30 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Komentarų nėra

Gyvūnai neturi vaizduotės

Kabala

Kabalistai vadovaujasi taisykle – nekalbėti apie nieką, išskyrus tai, kas realiai suvokiama. O suvokimas reiškia aukštesnę supratimo pakopą.
Kitaip tariant, kol neįgytas visiškai aiškus supratimas – kol žinios iš pirmųjų devynių sfirų nepereis į malchut, tol tai nevadinama suvokimu.
Bet koks tada vaizduotės ir fantazijos vaidmuo? Kam mums suteiktos šios savybės? Be vaizduotės neįmanoma tobulėti. Mes tai matome ir iš įprasto mokslo.
Tu gali naudotis savo vaizduote, svarbiausia nelaikyti jos tikrove. Tačiau be vaizduotės būsi gyvūnas, o ne žmogus.
Tai, kad žmogus yra aukščiau gyvūnų, kyla iš žmogaus gebėjimo jausti pirmąsias devynias sfiras, fantazuoti, teigti pranokstant savo realių pojūčių ir suvokimo ribas.
Gyvūnai egzistuoja tik malchut viduje, materijos viduje, ir jaučia tik į ją įvilktas formas.
Būtent todėl, kad galime įsivaizduoti abstrakčią formą ir esmę, sugebame vystytis ir vadinamės žmonėmis.
Tačiau mums uždrausta naudoti savo įsivaizduotą žinojimą, kol jis nepereis į mūsų medžiagą kaip į gyvūną!
Čia slypi paradoksas… Tu visada didžiuojiesi, kad esi žmogus, kuris vadovaujasi protu ir yra aukščiau gyvūninio kūno. Tačiau tau negalima juo pasikliauti, kol jis neveikia noro viduje kūno naudai.
Visai kaip dvasiniame parcufe: tu tikrini savo norus po ekranu, o galva tik atlieka išskaičiavimą, ir toliau viskas vyksta pagal medžiagą, galinčią priimti davimo formą.
O visa kita – tai tavo išorėje esantys norai, kurių negali panaudoti, juk tu jų nevaldai.
Iš pradžių prijunk juos prie savęs, priimk į jų vidų visą Šviesą, visa realybė taps vientisa – tada ir naudokis jais. Tai bus tavo išsitaisymas.
O iki tol, abstrakčios formos skatina tave siekti visiško išsitaisymo. Joms padedant, gali susisiekti su aukštesne pakopa – matyti, tikrinti, tačiau negali jomis naudotis praktiškai.
Viso mūsų gyvenimo problema ta, kad tai, ko trokštame, laikome tikrove ir kuriame fantastiškus planus, atitrūkdami nuo materijos.
Kabala pataria abstrakčia forma fantazuoti apie aukštesniąją pakopą, apie ateitį, bet po to dirbti su savimi, kelti save, savo norus, davimo savybę, materiją iki fantazijos lygmens, kad abstrakti forma įsivilktų į materiją, o ne laikyti fantaziją tikrove ir nekeisti savęs iki jos lygmens.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasinis mikroskopas“

„Įsivaizduok tą, nežinia ką“

„Evoliucija tęsiasi“

Komentarų nėra

10-01-04 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 104 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Įvadas į knygą „Zohar“, 31 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-01-04 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajišev“, 74 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra