Klausimas: Kaip žinoti, kad mano pojūčiai „Zohar“ skaitymo metu – teisingi?
Atsakymas: Tai nesvarbu. Svarbiausia – sekti tekstą, pasiduoti jo tėkmei, o šis sūkurys kaip nors iškels tave į paviršių.
Gilindamasis į „Zohar“ žmogus patiria labai sunkias būsenas, kartais jaučiasi susipainiojęs, kartais iš viso nesupranta, kas su juo vyksta.
Turime būti iš anksto tam pasiruošę, juk įgydami kitą pakopą, nutriname visa, kas buvo ant praėjusiosios. Tarsi spaustume kompiuterio klaviatūros klavišą „Delete“ („Pašalinti“) – ir tuomet pakylame ant kitos pakopos! Tai pojūčiai, kurių mūsų pasaulyje nėra. Mes kol kas nepatiriame tokių intensyvių, tikrų, rimtų perėjimų, bet jaučiame, kad staiga susipainiojame, nustojame suprasti žodžius, pasijuntame tarsi rūke.
Taip atsitiks kiekvienam – ir besimokančiam akivaizdiniu būdu, ir stebinčiam pamokas internetu. Būtent taip mes augame!
Mums jau neteks mirti ir vėl gimti, mirti ir vėl gimti – tuos gyvenimų ratus mes praeiname šiame savo gyvenime. O naujas gyvenimo ratas – tai visada naujas „kli“: nauja žemė ir naujas dangus, viskas nauja.
Todėl iš anksto nieko negali žinoti – reikia tik visiškai atsiduoti sąlygoms, kurioms mus įpareigoja „Zohar“, ir jei eini kartu su šia knyga, tėkmė išneš tave iš visų sudėtingų būsenų.
Ateis naujos sumaištys ir nušvitimai, o senieji pasimirš ir pradings, ir taip pasikeisi, kad net neatsiminsi, kad kažkada buvai kitoks.
Todėl kol kas nereikia į save žiūrėti kritiškai – reikia tiesiog tęsti.
Kabalistai žmogui, kuris susipainiojo, pataria dar labiau gilintis į mokymąsi, veržtis toliau, lauk iš šios ūkanotos būsenos. Tiesiog reikia dar labiau stengtis, ir būsena pasikeis. Jeigu žmogus atsitraukia ir nori atsipūsti, nutolti nuo mokymosi, jis nubloškiamas atgal, ir vėl privalės žengti tuos pačius žingsnius pirmyn, tik jau daug sunkesnėmis sąlygomis.
Todėl, kai tik pajutai, kad susipainiojai ir esi rūke, žinok, jog tai nuostabi būsena, naujos pakopos pradžios ženklas, – ir iš visų jėgų spausk greičio pedalą!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ padeda mums augti“

„Zohar“ – tai siauras tiltas į dvasingumą“

Klausimas: Po metų kabalos studijų siaubingai išaugo norai – garbės, valdžios ir žinių lygmenyje. Norisi apsiginti disertaciją, kurią šiuo metu rašau, pasiekti sėkmės moksle. Tačiau niekas, išskyrus kabalą, jau nebeįkvepia. Ir mokslas neatsakys į mano klausimus – tai kam jam leisti laiką. Mesti viską, rasti mažame miestelyje darbelį, kad užtektų pragyvenimui, ir visą laiką paskirti kabalai?
Atsakymas: Paprastam žmogui rekomenduoju patikimą specialybę, karjerą, darbą. Bet jeigu jūs jaučiate norą tapti kabalistu mokslininku, tuomet reikia atsisakyti karjeros žemiškame gyvenime. Tačiau tai atsitinka netgi prieš savo valią, jeigu žmogus yra nusiteikęs gilintis į kabalą. Visgi tai visiškai nebūtina, kad išsitaisytum ir pasiektum tikslą. Panašiai kaip mūsų pasaulyje yra mokslininkai ir tie, kurie pasinaudoja jų darbo rezultatais.

Klausimas (iš dienoraščio ispanų kalba): Aš jaunas. Iš savo dvasinio kelio stengiuosi „pašalinti“ norus, kurie mane atitraukia nuo tikslo. Todėl man nėra būtina seksas, šlovė, garbė, pripažinimas ir t.t. Viską atiduodu kabalos platinimui. Ar teisinga tai, ką darau? Ar teisingas mano kelias?
Atsakymas: Ne! Jūs turite, privalote gyventi normalų gyvenimą kaip paprastas žmogus. Ir jį papildyti kabalos studijomis, kurios jums paaiškins, ką savyje turite pakeisti, kad pasiektumėt tikslą – supanašėti su Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Profesija ir dvasinis vystymasis“

„Disertacija ar kabala?“

„Kabala, darbas ir harmonija su gamta“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 109 d.)

Trečia dalis (Įvadas į knygą „Zohar“, 35 d.)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajišev“, 120 d.)