Pateikti Antradienis, 12 sausio, 2010 dienos įrašai.


Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Valios laisvė

Nei vienas žmogus nėra laisvas, jei neturi taško širdyje, – nesvarbu, kas jis, – pats geriausias ar pats blogiausias,  tikintis ar pasaulietis, kvailys ar išminčius, nusikaltėlis ar teisuolis.
Jei žmogus nesiekia dvasinio vystymosi, jis neturi jokios valios laisvės ir gyvena paprastą gyvūno gyvenimą.
Laisva valia egzistuoja tik tarp dviejų taškų, dviejų galimybių – tarp dvasingumo arba materialumo.
Jei neturi dviejų galimybių, lieki vienui vienas prieš savąjį egoizmą ir visas vertybes, kurias tau įskiepijo visuomenė.
Anokia čia laisva valia, kai tau viskas diktuojama, – ir ką daryti, ir ko norėti.
Laisvės iliuziją jauti tik dėl nežinojimo, – tarsi mažas vaikas, bėgiojantis tarp žaislų mamos užrakintame kambaryje ir nejaučiantis nuolatinės jos priežiūros.
Tik kai atsiranda dvi galimybės vystytis: ar materialaus, ar dvasinio tikslo link, gauni laisvę rinktis ir gali valdyti save tarsi dvejomis vadelėmis.
Juk su viena vadele nieko negali padaryti, tik varyti save, kad įvykdytum tai, ko reikalauja visuomenė, kuri ir pati nesupranta, kur juda, nes valdoma iš aukščiau.
Ir apskritai, ką gali rinktis, jei nežinai, kas su tavimi nutiks artimiausią akimirką…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Paliepus ar pasirinkus“

„Kur prasideda laisvė“

„Kur mūsų laisvė?“

Komentarų nėra

O kur gi aš?

Filmai, klipai, Kabala

Video įrašas rusų k. (su lietuvių kalbos titrais)

https://www.youtube.com/watch?v=q3OowmcwffA

Komentarų nėra

Tai ne nuovargis – tai noro trūkumas

Dvasinis darbas

Kai kada žmonės ateina į pamoką kažkokie pavargę. Bet tai – ne nuovargis.
Kaip sakė Rabašas: jeigu tau pasakytų, jog dega namas, tu pašoktum ir bėgtum. Tai ne nuovargis, o noro trūkumas.
Žmonės jaučia, kad nesupranta, nepajunta, viskas tarsi per rūką – taip irgi yra dėl to, kad nėra noro aštrumo.  „Ir apskritai man neįdomu, nelabai gerai jaučiuosi, yra svarbesnių reikalų, turiu truputį pailsėti, rytoj laukia įtempta darbo diena“. Visa tai – noro trūkumas.
Žmogui tyčia duodama galimybė rasti šį norą, užsinorėti jį pajusti, suprasti, kad pats privalo jį rasti.
O įgyti norą galima tik atskleidžiant knygą, netgi nenorint jos skaityti ir suprasti, nieko joje nematant ir nejaučiant.
Bet pamažu, priverčiant save paskaityti dar truputį, ir dar, ir dar – raidę po raidės, žodį po žodžio, žmogus ieško, kur gi pajus norą tam, apie ką kalba knyga „Zohar“.
Jis suvokia visus šiuos žingsnius – tokius be skonio, be pojūčių, be supratimo.
Ir kaip tik atvirkščiai – šiame skonio, pojūčio ir prabudimo nebuvime pradeda jausti Kūrėjo santykį su savimi, Kūrėjo, suteikiančio jam galimybę ir nurodančio, kur tiksliai reikia stengtis, esant visose šiose būsenose.
Toks abipusis žmogaus ir Aukštesniojo tarpusavio darbas. Tuomet žmogų su Kūrėju sieja netgi tokios būsenos, kai žmogus nejaučia, kad Jis – „Geras ir Kuriantis gėrį“, ir kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“.
Taip susiformuoja teisingi norai. Užpildymas, Šviesa, yra absoliučioje ramybėje. Trūksta tik norų, indų (kelim).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip norus paversti tikrove“

„Kaip ištrūkti iš egoizmo vergovės“

„Neprievartauk savęs – taisykis“

Komentarų nėra

10-01-12 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 118 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Įvadas į knygą „Zohar“, 40 d.)

[media 6] [media 8]
[media 7] [media 9]
Komentarų nėra

10-01-12 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Šmini“, 33 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

10-01-11 d. vakarinė pamoka („Zohar“)

Pamokos

Knyga „Zohar“, skyrius „Šmini“, 21 d.

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra