Tai ne nuovargis – tai noro trūkumas

Dvasinis darbas

Kai kada žmonės ateina į pamoką kažkokie pavargę. Bet tai – ne nuovargis.
Kaip sakė Rabašas: jeigu tau pasakytų, jog dega namas, tu pašoktum ir bėgtum. Tai ne nuovargis, o noro trūkumas.
Žmonės jaučia, kad nesupranta, nepajunta, viskas tarsi per rūką – taip irgi yra dėl to, kad nėra noro aštrumo.  „Ir apskritai man neįdomu, nelabai gerai jaučiuosi, yra svarbesnių reikalų, turiu truputį pailsėti, rytoj laukia įtempta darbo diena“. Visa tai – noro trūkumas.
Žmogui tyčia duodama galimybė rasti šį norą, užsinorėti jį pajusti, suprasti, kad pats privalo jį rasti.
O įgyti norą galima tik atskleidžiant knygą, netgi nenorint jos skaityti ir suprasti, nieko joje nematant ir nejaučiant.
Bet pamažu, priverčiant save paskaityti dar truputį, ir dar, ir dar – raidę po raidės, žodį po žodžio, žmogus ieško, kur gi pajus norą tam, apie ką kalba knyga „Zohar“.
Jis suvokia visus šiuos žingsnius – tokius be skonio, be pojūčių, be supratimo.
Ir kaip tik atvirkščiai – šiame skonio, pojūčio ir prabudimo nebuvime pradeda jausti Kūrėjo santykį su savimi, Kūrėjo, suteikiančio jam galimybę ir nurodančio, kur tiksliai reikia stengtis, esant visose šiose būsenose.
Toks abipusis žmogaus ir Aukštesniojo tarpusavio darbas. Tuomet žmogų su Kūrėju sieja netgi tokios būsenos, kai žmogus nejaučia, kad Jis – „Geras ir Kuriantis gėrį“, ir kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“.
Taip susiformuoja teisingi norai. Užpildymas, Šviesa, yra absoliučioje ramybėje. Trūksta tik norų, indų (kelim).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip norus paversti tikrove“

„Kaip ištrūkti iš egoizmo vergovės“

„Neprievartauk savęs – taisykis“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>