Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 127 d.)

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 14 d.)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Bo“, 148 d.)

Knyga „Zohar“, skyrius „Bo“, 136 d.

Klausimas: Kodėl dvasinis darbas  turi būti džiaugsmingas?
Atsakymas: Džiaugsmas – tai požymis, kad veiki norėdamas duoti, o ne esi priverstas, neturi pasirinkimo ar bijai sulaukti smūgių.
Žinome, kaip motina džiaugiasi, kai maitina kūdikį – ji tuo mėgaujasi.
Argi gali būti, jog davimas, veiksmas, kilęs iš meilės, nesukeltų džiaugsmo? Džiaugsmas – tai ženklas, gerų darbų (davimo) pasekmė.
Jei žmogus yra savo ego valdžioje, jis apimtas įtampos, jis širsta ir pyksta ant Kūrėjo.
Todėl gailestingumo ir tikėjimo jėgos išraiška yra ramybė, savęs anuliavimas prieš Aukštesniąją jėgą, ruošimasis tam, kad ji paveiktų mane ir ištaisytų, duotų jėgų. Visa tai daroma su džiaugsmu.
Kreipimasis į Kūrėją irgi negali būti be džiaugsmo – Jis mūsų verksmo negirdi.
Kai kalbama apie Kūrėjo išgirstą maldą, kuri vadinasi „ašarų vartais“ (šaar a-dmaot), – tai reiškia, kad žmogus nori tapti panašus į Kūrėją (nuo žodžio „dome“ – „panašus“).
Jis „verkia“, t.y. labai nori tapti panašus į Duodantįjį. Tai ne liūdesio ašaros – jis džiaugiasi, kad pajuto tokį troškimą.
Kreipimasis į Kūrėją negali būti skausmingas. Jeigu verki, vadinasi, kaltini Jį, kad taip tau viską paruošė – vadinasi, nesidžiaugi savo keliu ir eini juo, nes nėra išeities. Tuomet tikrai netapsi teisuoliu.
Todėl jei žmogus nejaučia džiaugsmo būdamas bet kurios būsenos – nuo pačios geriausios iki pačios blogiausios, vadinasi, jis kol kas yra savo egoizme ir neturi kuo kreiptis į Kūrėją.
O jei jis pakyla, kad visada jaustų džiaugsmą, kai jam nebesvarbu, kas atsitiks, nes jis prašo tik davimo jėgos, – jis gaus šią jėgą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasingumas – tai džiaugsmas“

„Laimės receptas“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 125 d.)

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 11 d.)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Bo“, 90 d.)

Kai grįžtame į Begalybės pasaulį, kiekvienas, kiekviena bendros sielos ląstelė tampa begaline.
Juk kiekvienas jungia savyje visus likusius, yra susijęs su visais, praleidžia juos pro save į Begalybės pasaulį.
Aš pats Šviesos neturiu, bet kiekviena ląstelė prisijungia prie Supančios Šviesos ir gauna iš jos.
Kitaip tariant, turiu asmeninį ryšį su Kūrėju, o pro mane ši Šviesa, ši mano meilė liejasi visiems, ir aš pripildau ir aptarnauju kiekvieną.
Ką gi juose pripildau? Savo paties įsijungimą į juos po sudužimo.
Anksčiau jiems šio pripildymo nereikėjo. Jie egzistavo Begalybės pasaulyje kaip atskiros ląstelės, kurias jungė Kūrėjas ir užtikrino jų paprastą egzistavimą.
Ten nebuvo abipusio supratimo ir jautimo, viskas buvo beveik negyva, ten vos ruseno gyvybė – Šviesa nefeš nore keter.
Bet dabar, kai visi įsijungėme į vienas kitą, be manęs asmeniškai dar yra „Aš“, įsijungęs į visus likusius. Nori jie to, ar ne, bet aš esu kiekviename iš jų!
Aš pats – tai mano „pagrindinis ofisas“, centrinis skyrius, kuris susijęs su visais mano atstovais kiekvienoje sieloje.
Per šiuos mano įsijungimus į visas sielas, aš veikiu kiekvieną, aprūpindamas ją ta dalimi, kurią turiu atlikti. Visa tai veikia kaip vieninga, tarpusavyje susijusi sistema.
Pagal tokį pat principą dirba ir mūsų fizinis kūnas. Jeigu kažkuri kūno ląstelė nesupranta smegenų įsakymų, tai ji nepajėgia normaliai funkcionuoti.
Ląstelėje taip pat yra smegenų dalys, kurios leidžia jas suprasti ir vykdyti jos įsakymus.
Jeigu šioje dalyje ji nejaučia, kaip yra susijusi su visų likusių organų funkcionavimu ir liaujasi veikti pagal centro nurodymus, tai virsta vėžine ląstele arba tiesiog žūva.
Sudužimas suteikia mums galimybę grįžti į Begalybės pasaulį, ir kad tai iš tiesų būtų begalybė, kur kiekvienas įsijungs į visas likusias kūrinio ląsteles ir taps kaip Kūrėjas jų atžvilgiu.
Tai reikš, kad pasiekiau asmeninį panašumą į Kūrėją. Juk atiduodu visiems likusiems, ir be šito jie negali egzistuoti. Ir taip kiekvienas!
Todėl grįžtame į Begalybės pasaulį, kuris „613“ (tarach) kartų didesnis.
Tai tiesiog skaičius – mes neįstengiame įvertinti jo masto. Jis išreiškia sielų tarpusavio įsijungimo jėgą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasingumas – integrali sistema“

„Pradedančiųjų klausimai – 9“

„613 priesakų – tai 613 jūsų norų!“

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kodėl vis daugiau žmonių domisi įvairiais ateities spėjimo būdais, tokiais kaip Taro kortos, astrologija ir pan?
Atsakymas: tai baimė dėl ateities, kuri visiškai nenuspėjama šiame taip greitai besikeičiančiame pasaulyje.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kada žmogus nustoja bijoti arba jausti blogį širdyje?
Atsakymas: Tada, kai supranta ir padeda matyti, jog viskas ateina iš aukščiau.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kodėl mūsų gyvenime dažnai kartojasi tos pačios situacijos? Nors ir suprantame, kad nereiktų taip elgtis, nieko negalime pakeisti ir su pavydėtinu užsispyrimu kartojame tas pačias klaidas.  Ar galime kaip nors sustabdyti šį procesą?
Atsakymas: Todėl, kad mes nepasimokome iš klaidų.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabala, astrologija ir globali sistema“

„Kaip įveikti baimę“

„Nebijokit klysti ir viską pradėti iš naujo“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 125 d.)

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 9 d.)

Pasiruošimas pamokai

Knyga „Zohar“, skyrius „Bo“, 68 d.