Nereikia nerimauti, jei nesupranti, kokius etapus praeini, besimokydamas „Zohar“. Tavo užduotis yra tiesiog naudoti „Zohar“ kaip „stebuklingą priemonę“.
Gerai jautiesi ar blogai, traukia tave ši knyga ar atstumia, stenkis tęsti. Kantrybė ir pastovumas šiame kelyje – būtent jie atneš sėkmę.
Svarbiausia – norėti pritraukti ištaisymo Šviesą, kuri paveiks tave taip, kad pradėsi jausti ir matyti ryšį tarp savo mokymosi ir šios Šviesos.
Tai bus jau ne stebuklas, o atvira sistema. Pamažu suprasi, kaip ji veikia, kaip tu sudarytas, kaip ši Šviesa gali daryti įtaką ir keisti tavo norus, mintis, ketinimus.
O taip pat, kaip tu veiki šią Aukštesniąją sistemą, kokiais savo norais ir ketinimais atkreipi į save iš jos ateinančią Šviesą.
Pradedi pažinti šią sistemą. Kaip ir bet kuriame kitame moksle, iš pradžių studijuoju tik išorinius ryšius, nežinodamas, kodėl taip yra. Po to vis giliau skverbiuosi į sistemos vidų, pradedu ją jausti, formuoti savyje jos modelį – taip pradedu gyventi šiame naujajame pasaulyje.
Visa tai suvokti galima tik savyje suformavus kažkokį panašumą. Jeigu noriu suprasti, kaip dirba kažkokia sistema ar mašina, neužtenka ištyrinėti ją iš išorės, – reikia savyje sukurti jos modelį, kad suvokčiau, kaip tai turi veikti.
Tik dvasiniame modeliavime pirma turi įgauti jėgos ir savybių, kuriomis remdamasis galėsi formuoti šiuos dvasinės sistemos modelius… Tai yra, pirma privalau įgyti dvasines savybes, tik tuomet ši sistema pamažu susigulės manyje ir atsiskleis.
Man jau nebereikės prisiversti mokytis – aš suprasiu visą šią parcufų, sfirų, pasaulių sistemą ir pajusiu, kaip galima ją paveikti.
Taip aš suvoksiu kabalos mokslą ir suprasiu, apie ką kalba „Zohar“. Jis nukreips mane: nueik ten, pasuk čia, padaryk tai, pažiūrėk, kaip tai veikia, išmok.
Pradėsiu jausti šią sistemą, gyventi joje su visais šiais parcufais, pasauliais ir sfiromis, atskleisiu jos vidinę jėgą – Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kam atsiskleidžia knyga „Zohar“?“

„Skaitant knygą „Zohar“…“