Jaudinanti parcufų ir sfirų kalba

Kabalos mokymasis, Knyga „Zohar“

Aiškindamas knygą „Zohar“, rašau formules ir braižau brėžinius, o kažkam galbūt norėtųsi jausmingesnio paaiškinimo.
Bet kai žiūriu į šiuos brėžinius, man jie atrodo kupini jausmų: bina, malchut, per vidurį jesod-Juozapas, Jokūbas-tiferet, Abraomas, Izaokas…
Tai juk tokios galingos jėgos, ištisas pasaulis su daugybe detalių! Tik jūs kol kas jo nesuprantate.
Muzikantas žiūri į kažkokius kabliukus, nupieštus popieriuje, ir girdi skambančią muziką. Gydytojas žiūri į rentgeno nuotrauką ir išsigąsta, pamatęs piktybinio darinio vaizdą.
O mes kol kas niekaip nereaguojame – tiesiog nemokame suprasti šios kalbos. Bet palaipsniui pajausime dvasinį pasaulį.
Baal Sulamas originalų „Zohar“ tekstą paaiškino kabalos kalba, pasitelkdamas parcufų ir sfirų terminus. Pamažu pajausime, kad tai vienas ir tas pats.
Imsime suprasti šią kalbą, juk tapsime jos „specialistais“, kaip muzikantai arba gydytojai, suprantantys savo kalbą. Skaitant vartodami kabalos kalbą pradėsime aiškiai jausti, patirsime įspūdžius.
„Ir praėjo Juozapas per visą Egipto šalį“. Žinote, koks jausmingas šis sakinys?! Jis turėtų jus sujaudinti iki ašarų!
Nes pajaustume, kaip davimo noras skęsta gavimo nore, įsijungdamas į jį, ir kaip jie abu dirba su tokia jėga…
Kiekvienas knygos „Zohar“ žodis atsilieps tavyje ir atliks ten didžiulius pokyčius.
Tereikia laukti, kada tai atsitiks mumyse…

Iš 2010-02-01 d. vakarinės pamokos

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.