Pateikti Pirmadienis, vasario 8, 2010 dienos įrašai.


Meilė viską keičia …

Zohar

Klausimas: Kuo tokia ypatinga knyga „Zohar“, kad sukelia mums tokias stiprias reakcijas?
Atsakymas: Tai ne knyga – tai įrenginys, kurio mygtukus spaudinėji, pats to nežinodamas.
O be to, mes skaitome knygą „Zohar“ su didele žmonių grupe iš viso pasaulio. Mes labai skirtingi, bet trokštame to paties, todėl labai stipriai spaudžiame šiuos mygtukus.
Tiesiog nesuvokiame šito. Kūdikis, kuris verkia, nesupranta, kokią sumaištį savo riksmu jis kelia namuose. Suaugęs žmogus negali atsitraukti nuo jo, verksmas sukelia jam didžiulį nerimą.
Dideliam vaikui gali pasakyti: „Eik į savo kambarį ir netrukdyk man!“ O su mėnesio amžiaus kūdikiu taip pasielgti negali – sukiesi apie jį  ir eini iš proto nuo jaudulio.
Štai tokį nerimą mes sukeliame Aukštesniajai jėgai. Taip veikia knyga „Zohar“.
Ir iš tikrųjų, tai ne knyga – tu priklausai vieningai pasaulio sistemai, kurią aktyvini šios knygos skaitymu ir noru ją atskleisti, kaip kūdikis, žadinantis tėvą (ABA), motiną (IMA), kaimynus, visą pasaulį, priverčiantis dirbti fabrikus ir gaminti vaikų maistelį, sauskelnes, rūbelius ir t.t.
Ar jis žino, ką daro? – Ne! Bet pažvelkite, kiek visko pasaulyje gaminama kūdikiams.
Dvasiniame pasaulyje yra taip pat. Meilė viską keičia… Mes patys, to nesuprasdami, paleidžiame sistemą, kuri atsakydama veikia mus – ne pagal mūsų kūdikio amžių, egoistinį reikalavimą, bet minkštai ir labai gailestingai mokydama ir padėdama ugdyti davimo savybę.
Esame tarp dviejų jėgų: savo egoistinės – iš apačios, ir supančios mus Šviesos – iš viršaus.
Jos slegia iš dviejų pusių ir tu jautiesi tarsi tarp žemės ir dangaus. Atverdamas knygą „Zohar“, įeini į Aukštesniosios jėgos sistemą. Tai visiškai kitokia sistema ir tai reiškia, kad eini Kūrėjo, Šviesos keliu.
Iki to laiko vysteisi kaip visa gamta – verčiamas būtinybės, evoliucijos proceso. Tavo noras mėgautis visada ieškojo, kur geriau ir kaip pabėgti nuo smūgių.
Bet taip tu nesivystei Kūrėjo link, o tik ieškojai sau patogesnio kampelio. Tokia buvo mūsų evoliucija iki šiandienos. O dabar  tu žadini visiškai nepažįstamą Aukštesniąją jėgą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ kalba gali viską“

„Įsigilinti į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Klausk kabalisto – 31

Interviu, susitikimai, Klausimai ir atsakymai

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.


Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -30“

„Klausk kabalisto -29“

„Klausk kabalisto -28“

Komentarų nėra

Pirmasis dvasinio kelio etapas

Dvasinis darbas

Reikia labai stengtis, kad atskleistum, jog esi „nusidėjėlis“.
Tik tada, kai visomis jėgomis norime kilti aukštyn, pasiekti pasiaukojamą, nesavanaudišką davimo ir meilės savybę – tik tada atsiskleidžiame, jog esame visiška jos priešingybė.
Atskleisti tikrąją savo prigimtį ir yra mūsų užduotis pirmajame (paruošiamajame) dvasinio kelio etape – išvysti savo klaidas ir nusižengimus (šgagot ir zdonot).
Nuo tos akimirkos, kai žmogus įsilieja į grupę ir pradeda teisingai dirbti, norėdamas pamilti kitus, susivienyti su jais per tarpusavio laidavimą, –  jis tuoj pat suvokia, kad nenori jokio dvasingumo (davimo ir meilės savybės), visus niekina ir neapkenčia.
Viena prieš kitą – tai ir yra tiesos atskleidimas. Kol nebus atskleistos visos „klaidos ir nusižengimai“, nepereisi machsomo.
Machsomas yra ta riba, kad jau atskleidžiau visą blogį savyje ir dabar turi ateiti ištaisanti Šviesa, kad galėtume susivienyti ir tapti panašūs į Kūrėją.
Tik tada visa ši sistema susijungs: Šviesa, kuri yra viena, įsivilks į bendrą mūsų norą, kuris taip pat bus vienas (EXAD!), o ne susidedantis iš daugybės norų.
Šviesa – tai mūsų susivienijimo matas. Tai ji suteikia mums pojūčius ir malonumą. Juos ir vadiname Šviesa.
Šviesa – tai pojūtis, kilęs iš susiliejimo ir meilės savybės, todėl Šviesą vadiname Kūrėju – „ateik ir pamatyk“ (Bo-Re). Davimo savybė, kilusi noro viduje, vadinama Kūrėju ir Šviesa.
Todėl viena, ką privalome padaryti, kad pajustume dvasinį pasaulį, – tai susivienyti.
Bet iš pradžių reikia atskleisti savo neapykantą, ir tai ne žemiškasis jausmas, kai paprasčiausiai nemylime vienas kito, kai pateisiname save, savo santykius su kitais. Atsiskleidžia neapykanta, kurios nenoriu jausti, kurios negaliu pakęsti, nes noriu mylėti kitą su visais jo trūkumais, su jo neapykanta man – noriu jo meilės!
Būtent tada atskleidžiu, kad man nieko neišeina, nes esu įkalintas neapykantoje kitiems. O  juk nekęsdamas kito, nekenčiu savęs! Tai mūsų prigimtis, mūsų vidinis pagrindas, ir reikia labai stiprios Šviesos, kad tai atskleisčiau.
Ši neapykanta vadinama Sinajaus kalnu (Neapykantos kalnu), prie kurio ir dovanojama Tora (Biblija).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nusidėjelis ir teisusis – viename žmoguje“

„Tik šviesa mus ištaisys“

„Pakilti virš neapykantos kalno“

Komentarų nėra

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Nors esate daug kalbėjęs apie Mokytojo vaidmenį suvokiant kabalą, man išlieka labai aiškus JAUSMAS, kad neteisinga leisti žmonėms kištis tarp savęs ir gamtos, siekiant ją suvokti per tarpininką.
Atsakymas: Jūs panašus į vaiką, kuris nusprendė pats pasirūpinti savo išsilavinimu… Jei jums atsivers Kūrėjas kaip kelioms ypatingoms sieloms, tokioms kaip Adomas, Abraomas, Mozė, – tada gali būti, kad jums nereikalingos net ir kabalistinės knygos. Tačiau jei esate kaip dauguma sielų, tada jums beprasmiška ieškoti pačiam, nes taip nustatyta pačioje sistemoje. Ryšį „mokytojas-mokinys“ sugalvojom ne mes, tai ne žmonės, o ryšys tarp pakopų – aukštesnės ir žemesnės. Mes tik naudojamės sielų sistemos savybe, jų tarpusavio ryšiu. Kitaip dvasinis gimimas neįvyks.

Komentarų nėra

10-02-08 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 150 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 29 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-02-08 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Ki Tisa“, 16 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra