Klausimas: Kokias išvadas galime padaryti savo darbe remdamiesi principu, jog Kūrėjo atžvilgiu visa realybė yra jau tobula?
Atsakymas: Tai rodo, jog visi trūkumai yra tik mumyse, o ne Kūrėjuje, ir mums tereikia ištaisyti save, kad pajaustume tobulybę, kurioje jau esame.
Tikiuosi, jog ruošdamiesi mūsų kongresui, kuris vyks vasarį ir susirinkę kartu, taip stipriai susijungsime, kad galėsime tai pajausti.
Juk dvasinis pasaulis atsiskleidžia tik susijungus sieloms, o ne pačiose sielose. Jose galima pajausti tik mūsų pasaulio egoizmą – o dvasinis pasaulis jaučiamas ryšyje tarp sielų.
Šį ryšį galima užmegzti kokybiškai, tada pakanka nedaug žmonių – dešimties. Bet kad taip įvyktų jie turi būti labai stiprūs!
Arba galima tokį ryšį užmegzti kiekybiškai ir tai kompensuos trūkstamą kokybę. Kokybė padauginę iš kiekybės gausime galią.
Tikėsimės, kad pavyks į vieną visumą sujungti naujus ir seniai besimokančius žmones, ir tada kiekvienas iš šios vienybės gaus visą jam reikiamą jėgą, galinčią pamėtėti mus į viršų ir mes suprasime ar net pajausime naują dvasinę tikrovę, papildančią įprastinę, šiandien jaučiamą tikrovę.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nė neįtarėme, kokia jėga esame“

„Klausimai kelyje – 7“

„Laikas dovanoti ir laikas gauti“

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Studijuoju  kabalą, nes trokštu pajausti Kūrėją. Tačiau paaiškėjo, kad pirmiausia turiu savyje daug ką ištaisyti, kad įgyčiau davimo norą. Ar artimo meilė ir noras duoti leidžia pajusti Kūrėją? Ar tai panašus į euforiją?
Atsakymas: Dar iki tol, kol atskleisite davimo savybę, pajusite Kūrėją – nors ir labai nedaug, iš tolo…

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Suprantu, kad turime norėti išsitaisyti ir sielos gilumoje to prašyti. Tačiau, kuo įdėmiau stebiu aplinkinius žmones, tuo labiau jų nekenčiu. Jie nepaiso nieko: netinkamu laiku garsiai įsijungia muziką, šiukšlina, pykstasi vienas su kitu. Kaip galima pamilti tokią visuomenę?
Viena vertus, jų nekenčiu, antra vertus – noriu išsitaisyti. Tačiau, kad galėčiau tai pasiekti, manau, man visada kažko trūks.
Atsakymas: Tai ne jie, o Kūrėjas jus erzina tam, kad atkreiptų į save dėmesį!

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Ką daryti žmogui, jei jis neturi nė mažiausio noro dirbti (kalbu apie kasdieninį gyvenimą).
Atsakymas: Užsidirbti pragyvenimui – būtina ir nepamirškite – Šviesa taiso!!!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Klausimai kelyje – 7“

„Klausimai kelyje – 6“

„Klausimai kelyje – 5“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 150 d.)

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 32 d.)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Ki Tisa“, 70 d.)

Knyga „Zohar“, skyrius „Ki Tisa“, 44 d.