Turime suprasti, kad visi esame „vienoje lėkštėje“, visi – vienos sielos dalys.
Susirinkus tokiai daugybei žmonių, siekiančių dvasingumo, kaip kad ankstesniame kongrese, kiekvienas turi suprasti, kad tai tikra dangaus dovana.
Kūrėjas man suteikė galimybę dalyvauti ypatingame įvykyje, kuriame suartėja mano sielos dalys.
Ir jei aš suprasiu, kad dalyvauju pačių artimiausių man sielų susitikime, kurios pasiruošusios su manimi susivienyti, ir taip manys kiekvienas ir visi kartu, tada tai bus visai lengvai pasiekiama!
Viską lemia pasiruošimas. Visas iki kongreso likusias dienas privalau nuolatos ruoštis ir nuteikti save, kad būtent taip ten elgsiuosi, galvosiu ir jausiu.
Ir visai nesvarbu, kada tai bus – ar šiandien čia, ar rytoj ten! Laikas ir vieta nieko nelemia!
Tai, kad aš šiandien galvoju apie tai, kas bus rytoj, padės man vėliau, kai kongrese susidarys visos sąlygos, būtinos bendroms pastangoms.
Tai labai svarbu ir viską lemia. Tai lyg pasiruošimas mūšiui.
Jei viskas paruošta ir tu pasirengęs dvasingumui, išvysi, kad viskas klostosi taip, kaip ir planavai.
Jei stengeisi iš visos širdies, viskas taip ir bus. Nebus jokių nemalonių siurprizų. Viskas bus gerai…
Įsivaizduokite, kad vagių grupuotė susirinko tamsoje eiti grobti banko. Kiekvienas iš jų jaučia, kad priklauso nuo kitų, ir jais rūpinasi. Turime ko iš jų pasimokyti…
Tik tikslai skirtingi. Jei tikslas egoistinis ir akivaizdus, susivienyti labai lengva.
O jei tikslas – įgyti davimo jausmą, kuris yra aukščiau asmeninių egoistinių interesų, pasiekti šį tikslą nebus lengva…
Tačiau net mūsų pasaulio pavyzdžiuose galime pamatyti, kokią naudą duoda susivienijimas.
Problema ta, kad niekas, išskyrus Šviesą, negali jo sukelti. Suvienyti gali tik meilė.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tramplinas, kurio galia tarsi 600 000 tūkstančių žmonių“

„Kaip pasiruošti kongresui?“

„Nė neįtarėme, kokia jėga esame“