Pateikti kovo, 2010 mėn. įrašai.


Apie Pesacho šventės ištakas

Kabala ir religija, Senovės Babilonas

Šiandien trečioji iš 7 ypatingų Pesacho šventės (žydų Velykų) dienų.
Per visas šias dienas verta turėti teisingą, nuolatinį ketinimą, nes tai ypatingas laikas.
Mes švenčiame ne religines apeigas ir tradicijas. Esame toli nuo tų veiksmų, kuriuos žmonės atlieka tik todėl, kad taip juos mokė vaikystėje arba, todėl, kad juos stumia egoistinis tikslas gauti atlygį šiame ar būsimame pasaulyje.
Studijuojantys kabalą žmonės pirmiausia trokšta atskleisti Aukštesnįjį pasaulį, dvasinius veiksmus, o jau po to matydami jų pasekmes, šakas, būna pasiruošę gerbti ir atlikti žemiškas apeigas su tokiu pat ketinimu kaip ir dvasinius veiksmus.
Abraomas ir jo mokiniai pirmieji suvokė šaknų ir šakų ryšį. O iki to Abraomas gamino stabus ir buvo šventiku Senovės Babilone.
Bet atskleidęs dvasinį pasaulį ir jo pasekmes materialiame pasaulyje, atradęs, kad iš dvasinio pasaulio į mūsų materialųjį pasaulį nusileidžia jį išjudinančios jėgos, jis sukūrė šakų kalbą – aprašė mūsų pasaulio, šakų kalba Aukštesnįjį pasaulį, šaknis.
Tuomet jis atskleidė visą tikrovę – materialią ir dvasinę – kaip vieną visumą. Todėl ir dvasiniai, ir žemiški veiksmai jam susijungė į vieną, ir to jis mokė savo mokinius.
Apie tai pasakyta, kad protėviai (pirmieji kabalistai) laikėsi visų Toros priesakų dar iki jos gavimo ant Sinajaus kalno.
Juk jie atskleidė ją suvokę dvasinį pasaulį, dvasinius veiksmus. Todėl jie atlikdavo tuos pačius veiksmus ir mūsų pasaulyje, nes visą tikrovę jautė kaip vieną visumą.

Iš 2010-03-29 d. pasiruošimo pamokai pagal knygą „Šamati“

Komentarų nėra

Bėgimas iš savęs – į kitą

Dvasinis darbas

Ką reiškia bėgimas nuo paties savęs, iš savo Egipto? Griebiu viską, ką tik galiu išsinešti, ir bėgu, kad tik dingčiau. Tačiau kur bėgti, jeigu aplink vien Egipto tamsa?! Aš sukaustytas savo noro viduje, kurgi galiu nuo jo pabėgti, argi turiu ką nors daugiau, išskyrus tai?
Aš bėgu iš savo norų į artimo norus – tai ir vadinama išėjimu iš Egipto vergovės! Jaučiu tokį spaudimą, kad neturiu kitos išeities.
Tegu nesugebu padaryti to pats, tačiau turiu šito siekti – kitaip nėra jokių šansų išeiti.
Žmogus ima visus egiptiečių indus ir naktį, tamsoje bėga iš Egipto. Kur jis gali bėgti, jeigu aplink tamsa?
Kita būsena taip pat tamsi, tačiau jis jaučia, kad ji artimesnė laisvei. Netgi jeigu dabar nekenčiu kitų ir esu su jais nesusijęs, žinau, kad kita būsena tobulesnė.
Tai yra, kiek tik sugebu, išeinu iš savo norų į artimo norus. Tiesiog pabėgu.
Tačiau ir juose kol kas nematau jokios šviesos – turiu parodyti savo pasirengimą išeiti į juos nepaisydamas tamsos.
Aš pasiekiu Galutinę jūrą ir esu pasiryžęs šokti į ją, juk matau, kad už manęs man jau niekas nešviečia, ir nebegaliu daugiau likti savo egoizme.
Aš pasirengęs jį užmušti, kad tik išeičiau į bendrus norus, į artimo norus. Tegu ten pats sau nieko negausiu, tačiau matau, kad ten slypi kita – dvasinė pakopa.
Žmogus supranta, kad išoriniai kitų žmonių norai – tai aukštesnė pakopa jo paties vidinių norų atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Amžinasis gyvenimo apytakos ratas“

„Kaip ištrūkti iš egoizmo vergovės“

„Veržkitės į „paskirties tašką“

Komentarų nėra

10-03-31 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Beit Šar Kavanot „Apie Pesach šventę ir išėjimą iš Egipto“)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Baal Sulamo 13 laiškas, 1925 m., 55 psl)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-03-31 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“ skyrius „Bo“ , 166 d. )

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Komentarų nėra

10-03-31 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pasiruošimas pamokai (Knyga „Šamati“ 159 straipsnis )

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Sustok, akimirka!

Realybės suvokimas

Kūrėjo tikslas – pakylėti žmogų iki Savo lygmens. Ką tai reiškia?
Mes jaučiame savo gyvenimą Kūrėjo sukurtame troškime patirti malonumą. Tik ši savybė ir egzistuoja ne Jame.
Todėl visą laiką jaučiame pripildymo trūkumą. Mums visada kažko trūksta ir mes nuolat siekiame kokių nors malonumų.
O Šviesa, kurią gauna noras patirti malonumą, tuoj pat išnyksta. Ji anuliuoja norą, ir noras nejaučia prisipildymo.
Ir todėl savo gyvenimą, kurį jaučiame malonumų troškime, suvokiame kaip laikiną, praeinantį, kuriame viskas išnyksta.
Kiekviena akimirka praeina ir išnyksta, užuot išlikusi ir pasipildžiusi kiekviena einančia po jos.
Juk iš vienos pusės ateina noras, o iš kitos – malonumas, ir susitikdami vienas su kitu jie neutralizuojasi, netgi jeigu šis malonumas – pats mažiausias.
Todėl visas mūsų gyvenimas konstruojasi iš tokių taškinių kontaktų – noro (kli) ir Šviesos mini susitikimų, kurie tuoj pat išnyksta, – ir taip iki gyvenimo pabaigos.
Tarkime, jeigu turi tam tikrą noro kvotą – kelis milijonus mažų porcijų noro patirti malonumą, kurios atsiskleidžia viena po kitos, o priešais kiekvieną – Šviesa, atnešanti jai pripildymą. Jie susitinka – ir išnyksta. Tu išnaudoji savo kvotą – ir tavo gyvenimas, visas tavo egzistavimas baigiasi.
Tačiau jeigu šių noro ir Šviesos susitikimų metu tau pavyko pasiekti tokią būseną, kad Šviesa ir noras „pagavo“ vienas kitą ir liko kartu, tada pradedi jausti Šviesą, suvoktą troškime, kaip savo amžiną, nenutrūkstantį gyvenimą.
Juk praėjusi akimirka taip pat lieka. Tada pakyli virš laiko pojūčio. Tu sustabdei akimirką ir įgijai amžiną egzistavimą!
Čia ir slypi visas dvasinio amžino ir tobulo gyvenimo patentas, pasiekiamas panaudojant kabalos mokslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie norų naudą“

„Nematoma jėga neleidžianti sustoti“

„Begalinio pripildymo metodika“

Komentarų nėra

Klausk kabalisto – 44

Interviu, susitikimai, Klausimai ir atsakymai

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.


Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -43“

„Klausk kabalisto -42“

„Klausk kabalisto -41“

Komentarų nėra

Ieškant tvirto pagrindo

Kūrėjas

Kas yra Kūrėjas? Kūrėjas – tai aukštesnės už mane pakopos atskleidimas, pakilesnės būsenos, kaip sugebu ją įsivaizduoti, jausmas.
Kas kartą, kai keičiuosi, Kūrėją įsivaizduoju vis kitaip. Todėl Jis  ir vadinasi Bo-re (ateik ir pamatyk).
Turime suprasti, kad nėra nieko absoliutaus ir nekintamo. Viskas priklauso nuo supratimo, suvokimo ir žmogaus gebėjimo įsisavinti.
Tikrovėje nėra amžinų ir nekintamų tiesų – ji nuolat keičiasi, ir mes turime būti tam pasiruošę.
Tai, kas buvo juoda, taps balta, ir atvirkščiai! Pasikeis viskas: požiūris, vertinimas, žvilgsnis į daiktus.
Gali pasirodyti, jog tai kažkokia nestabili sistema, neturinti jokio pagrindo. Bet kaip tik tai mums suteikia naują ir visiškai unikalų pagrindą, kuris vadinasi tikėjimu virš žinojimo.
Egoistiniuose noruose neįmanomas joks patikimas žinojimas, jokie nekintantys dėsniai.
Ir tai žmogų stumia pirmyn, verčia ieškoti kokios nors tvirtos dirvos!
O tvirtas pagrindas atsiskleidžia tik dvasiniame pasaulyje,  tikėjime – t.y., davimo, o ne gavimo jėgoje. Faktuose, kurie aukščiau mano proto ir jausmų, – davimo, Binos pakopoje.
Ir ten staiga paaiškėja, kad nėra dalykų, prieštaravimuose neigiančių vienas kitą.
Viskas tampa vienos tobulos visumos dalimis: ir Faraonas, ir Kūrėjas, ir žmogus, ir gyvatė – susijungdami ir papildydami vienas kitą.
Ši tobulybė ir atsiskleidžia kaip tvirtas, nepajudinamas visų veiksmų pagrindas.

Daugiau šia tema  skaitykite:

„Dvasingumo dualumas ir vienovė“

„Kas yra Kūrėjas?“

Komentarų nėra

Iš šio pasaulio – į Aukštesnįjį

Klausimai ir atsakymai, Moters dvasingumas

Klausimas: Dvejus metus studijuoju kartu su kabalistų grupe Bnei Baruch. Gavau diplomą, tačiau nejaučiu noro tobulėti materialiame gyvenime. Mano šeimai kelia nerimą mano apatija. Sakykite, ar įmanoma pusiausvyra tarp ekonomisto darbo ir dvasinio augimo? Ir kaip teisingai paveikti savo šeimą, kuri mano, kad moteris turi žengti koja kojon su aplinka?
Atsakymas: Privalote padaryti taip, kad jūsų šeima niekaip nekentėtų ir visi jaustų esant jus šeimoje. Ir tik jei ten viskas tvarkoje, galite studijuoti kabalą, kiek tam liks laisvo laiko.

Klausimas: Mano dukra taip susidomėjo kabala, kad likęs pasaulis jai tapo visiškai nebeįdomus. Jai svarbiausia kabala ir nenori užsiimti niekuo kitu. Nei studijuoti universitete, nei dirbti. Pareiškė, kad ji turi teisę gyventi kitaip, nei priimta visuomenėje. Galima sakyti, kad mes prarandame dukrą, o visuomenė – pilietę. Ji taip sėkmingai mokėsi – ir štai rezultatas. Ką daryti?
Atsakymas: Visi jums patvirtins, kad aš – už specialybės įgijimą, šeimos sukūrimą ir t.t., nes tik „normaliai“ gyvendamas šiame pasaulyje žmogus gali išsitaisyti ir pasiekti Aukštesnįjį pasaulį. Arba jūsų dukra to nesuprato, arba jos specialybė – ne praktiška, mažai apmokama…

Klausimas: Padėkite išsiaiškinti, koks ryšys tarp materialaus ir dvasinio. Viena vertus, materialus pasaulis – tai pasekmių pasaulis, o kita vertus, – su dvasiniu pasauliu jis neturi nieko bendra. Kur riba, ties kuria baigiasi dvasingumas ir prasideda materialumas, kuris visai nesusijęs su dvasingumu?
Atsakymas: Riba tarp šių pasaulių juntama žmogaus viduje. Vienas jų juntamas kaip ketinimas „dėl savęs“, o kitas – kaip ketinimas „dėl Kūrėjo“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie dvasinį moters tobulėjimą“

„Klausimai kelyje – 8“

„Pasaulis – tai pojūčiai troškime“

Komentarų nėra

10-03-29 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Knyga „Šar Kavanot“)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Rabašo straipsnis „Šlavei Sulam“, 110 psl.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai