Klausimas: Kokį ketinimą turėtų jausti moteris, studijuodama knygą „Zohar“? Ar reikia stengtis savyje rasti tai, apie ką kalbama tekste? Ar reikia norėti, kad knyga ją veiktų? Galvoti apie susivienijimą su grupe? Prašyti, kad vyrai susivienytų?
O gal mokymasis moterims nėra toks svarbus, ir joms tereiktų tiesiog patarnauti vyrams bei užsiimti platinimu?
Atsakymas: Svarbiausia moterims –  platinimas. Bet tam ji turi žinoti, ką platinti, jausti platinimo svarbą, turėti tam jėgų.
Be abejo, platinimas moterims – vienintelė priemonė judėti pirmyn. Kitaip ji būtų panaši į moterį, kuri negimdo vaikų.
Gimdyti palikuonis – moters vaidmuo mūsų gyvenime. O vyro vaidmuo – aprūpinti moterį viskuo, kad ji galėtų gimdyti: pastatyti jai namą, duoti visa, kas būtina tam tikslui. Taip mes sukurti ir taip egzistuojame.
Moteris – tai centras, apie kurį viskas sukasi, juk ji gimdo – ir tai pats svarbiausias mūsų egzistavimo ant Žemės rutulio veiksmas.
Gimdymas dvasiniame pasaulyje – tai platinimas, nes būtent jis sudaro sąlygas gimti dvasiškai.
Bet kad galėtų platinti, moteris privalo dalyvauti mokymosi procese, studijuoti „Zohar“. Tačiau visa tai jai turėtų būti tik platinimo priemonė.
O vyrui priemonė pajusti teisingą ketinimą – mokymasis, ir, svarbiausia, susivienijimas.
Taip vyriška ir moteriška kūrinijos dalis papildo viena kitą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Viskas – dėl moterų…“

„Kūrėjas girdi moters norą“

„Gimdymas ir dvasingumas“