Atsiverti Šviesos poveikiui

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Gaunu atsiliepimus, kad žmonėms labai sunku skaityti knygą „Zohar“, trūksta kantrybės, jie nejaučia ryšio su tekstu ir jo skonio.
Sutinku su visais šiais nusiskundimais, juk jei žmogus būtent taip jaučia, – negali prieštarauti.
Tačiau mums reikia imti pavyzdį iš savo kasdienio gyvenimo – kaip natūraliai mes įeiname į šį pasaulį, t. y. kaip kūdikiai mokosi gyventi mūsų pasaulyje.
Jie tiesiog klauso, žiūri nesuprasdami, kas su jais vyksta, ir nenoromis sukuria ryšius su pasauliu. Taip natūraliai, padedant Šviesai jie perima visus apibūdinimus, kalbą ir šio pasaulio supratimą.
Jei mes žinotume, kaip šio pasaulio žmogaus viduje vyksta visas šis procesas, kokia visa jo mechanika, tai suprastume, kad pereiname tą patį, vienintelį įmanomą, natūralų vystymąsi, kuris leidžia patekti į dar vieną pasaulį – dvasinį.
Kūdikiams paprasčiau, juk jie jau gimė mūsų pasaulyje, ir jiems tereikia perimti juos supančios aplinkos žinias bei pojūčius, kurie atitinka naujagimio prigimtį.
O mums reikia išstudijuoti sistemas ir išmokti jausti bei suprasti pasaulį, kuriam esame priešingi savo savybėmis.
Mes net nežinome, ką reiškia ši priešingybė, nes esame visiškai atitrūkę nuo dvasinio pasaulio.
Todėl mūsų įėjimas į jį turi būti dar natūralesnis, t. y. vien tik veikiant gamtos jėgoms, nes mums niekaip neįmanoma jo iš anksto suprasti arba pajusti.
Atvirkščiai, turime pakilti virš viso mūsų turimo supratimo ir pojūčių „tikėjimu aukščiau žinojimo“, padedant atidavimo jėgai.
Ir tik tada, jei dedame tokias pastangas, trokšdami aukščiau savo jausmų bei proto įsijungti į dvasinį pasaulį, idant jis paveiktų mus ir išvystytų, suteiktų mums naują širdį bei naują protą vietoj šiandieninių materialių, – tada atskleidžiame save virš šiandieninės savo prigimties ir norime likti atviri, kad priimtume viską, ką Šviesa gali su mumis padaryti.


Ištrauka iš 2010-02-01 pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.