Klausimas: Jeigu knygoje „Zohar“ kalbama apie tikras būsenas, tai kaip teisingiau suprasti žemės drebėjimą, įvykusį Čilėje?
Atsakymas: Dvi priešingos jėgos, apie kurias pasakoja „Zohar“, nusileidžia į mūsų pasaulį, ir matome jų apraiškas žmonėse ir tautose.
Kol kas mes nematome tikrosios vystymosi tvarkos, nes dar nepasiekėme kabalos metodikos realizacijos, viduriniosios linijos.
Tik tada pamatysime, kad visa, kas vyksta, yra mums naudinga, ateina teisingu priešingų jėgų santykiu, idant būtų teisingai realizuota, ir veda mus gerovės, tobulumo, sveikatos, saugumo, visuotinės harmonijos ir galiausiai  – susiliejimo su Kūrėju link.
Bet kol nepradėjome išsitaisymo, kol kabalos mokslas nepaplito pasaulyje ir tautos nejaučia savo bendrosios paskirties – derinyje tarp tų jėgų surasti vidurio liniją, – mes negalime pateisinti ir įžvelgti būtinumo kančių, tekusių Izraelio tautai visos jos istorijos metu, arba dabar – Čilei, o anksčiau – kitoms tautoms.
Ir nežinia, ką dar gamta paruoš mums ateityje, jei nepaskubėsime pasinaudoti Šviesa, kad patys artėtume Kūrėjo link, o ne lauktume, kol gamtos jėgos privers mus tai daryti sukeldamos kančias ir bėdas.
Todėl būtina, kiek įmanoma, platinti kabalos mokslą, matyti jame vienintelę priemonę pasistūmėti viduriniąja linija. Vidurinioji linija – tai išsigelbėjimas.
Juk abi jėgos – ir kairioji, ir dešinioji – itin griaunančios, tik dešinioji veikia taip pridengtai, kad ne iš karto tai pajaučiame. Bet ji ne mažiau nei kairioji gali atvesti mus prie nepageidautinų padarinių.
Ir todėl privalome padėti vieni kitiems ir kaip galima plačiau skleisti kabalos mokslą. Juk likimas – mūsų rankose. Tada išsigelbėsime iš visų bėdų.
Priešingu atveju laukia smūgiai po smūgių. Pranašai rašo apie siaubingus įvykius, kurie turi atsitikti pasaulyje mūsų epochos metu, jei mes neįsikišime į tai, kas vyksta.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tikroji krizė – ateityje“

„Eikime kartu su Šviesa!“

„Užtenka egoizmo!“

Aiškindamas knygą „Zohar“ kabalos terminais, Baal Sulamas norėjo, kad vystytųsi ne mūsų protas,  o  siela.
Tai problema, nes kabalistinė kalba labai tiksli ir logiška, mokslinė ir sausa, ir yra pavojus, kad žmogus ja susivilios.
Ypač tai aktualu mūsų laikais, kai egoizmas stipriai išsivystęs (o jis remiasi žemiškuoju protu), todėl šiuolaikinis žmogus linkęs ieškoti mokslinio paaiškinimo, o ne bandyti pajusti Aukštesnįjį savo ištaisytuose noruose. Vadinasi, gaudamas paaiškinimą, žmogus rizikuoja pakliūti į netyros jėgos (klipa) pinkles.
Juk jeigu jis viską priims pernelyg racionaliai ir vykstančius reiškinius pradės aiškinti, nesiedamas to su savo pojūčių ištaisymu, jis nesieks dvasinio pasistūmėjimo, o pasitenkins žemiškojo proto lygmens aiškinimu. O tai stabdys jo dvasinį vystymąsi.
Be to, jis gali supainioti ir tuos, kas nesupras, jog už gražių žodžių nėra jokio dvasinio tobulėjimo, tik abstrakčios žinios.
Todėl mano mokytojas Rabašas vedė pamokas taip, kad mokiniai išeidavo sutrikę ir nesuprantantys, –jie nesiekė gauti išgrynintų žinių, o laukė, kada pajus skaitomą medžiagą.
Bet yra ir kitas dėstymo būdas, kai mokinys džiaugiasi po pamokos, kad gavo kažkokių žinių ir geba viską gražiai susieti į vieningą pasaulio vaizdą.
Tai du visiškai skirtingi būdai. Tačiau gyvenimas viską sustatys į savo vietas – pasaulinė krizė, kančios, problemos, egoizmo vystymasis privers nusivilti mokslu.
Žmonės taps išmintingesni – juk kokia nauda iš abstraktaus žinojimo, kuris neišsprendžia mano problemų. Turiu atskleisti dvasinį pasaulį ir pajusti jį, o ne kurti teorijas iš to, kas išdėstyta knygose. Tik kai protas auga per jausmus, įmanoma atskleisti tikrąją gamtą, Kūrėją.
Nes kai vietoje tikro dvasinio darbo vystomas tik protas, tuomet tai vadinasi: „Daugiau proto nei veiksmų“ („chochmato merube mi maasav“), ir tai stabdo žmogaus dvasinį vystymąsi.
Jis lieka postringauti visiškoje tamsoje, nejausdamas to, apie ką kalba. Todėl kiekvieną noriu apsaugoti nuo susižavėjimo abstrakčiais komentarais ir linkiu siekti tik ištaisymo, realaus atskleidimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Atverti save Šviesos poveikiui“

„Įsigilinti į kabalos mokslą“

„Į visus klausimus atsako Šviesa“

Trečia dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Pesah“ 2 pamoka)

Pasiruošimas pamokai

Pirma ir antra dalys („Šamati“, 69 straipsnis)