Likimas – mūsų rankose

2010-03-5

Klausimas: Jeigu knygoje „Zohar“ kalbama apie tikras būsenas, tai kaip teisingiau suprasti žemės drebėjimą, įvykusį Čilėje?
Atsakymas: Dvi priešingos jėgos, apie kurias pasakoja „Zohar“, nusileidžia į mūsų pasaulį, ir matome jų apraiškas žmonėse ir tautose.
Kol kas mes nematome tikrosios vystymosi tvarkos, nes dar nepasiekėme kabalos metodikos realizacijos, viduriniosios linijos.
Tik tada pamatysime, kad visa, kas vyksta, yra mums naudinga, ateina teisingu priešingų jėgų santykiu, idant būtų teisingai realizuota, ir veda mus gerovės, tobulumo, sveikatos, saugumo, visuotinės harmonijos ir galiausiai – susiliejimo su Kūrėju link.
Bet kol nepradėjome išsitaisymo, kol kabalos mokslas nepaplito pasaulyje ir tautos nejaučia savo bendrosios paskirties – derinyje tarp tų jėgų surasti vidurio liniją, – mes negalime pateisinti ir įžvelgti būtinumo kančių, tekusių Izraelio tautai visos jos istorijos metu, arba dabar – Čilei, o anksčiau – kitoms tautoms.
Ir nežinia, ką dar gamta paruoš mums ateityje, jei nepaskubėsime pasinaudoti Šviesa, kad patys artėtume Kūrėjo link, o ne lauktume, kol gamtos jėgos privers mus tai daryti sukeldamos kančias ir bėdas.
Todėl būtina, kiek įmanoma, platinti kabalos mokslą, matyti jame vienintelę priemonę pasistūmėti viduriniąja linija. Vidurinioji linija – tai išsigelbėjimas.
Juk abi jėgos – ir kairioji, ir dešinioji – itin griaunančios, tik dešinioji veikia taip pridengtai, kad ne iš karto tai pajaučiame. Bet ji ne mažiau nei kairioji gali atvesti mus prie nepageidautinų padarinių.
Ir todėl privalome padėti vieni kitiems ir kaip galima plačiau skleisti kabalos mokslą. Juk likimas – mūsų rankose. Tada išsigelbėsime iš visų bėdų.
Priešingu atveju laukia smūgiai po smūgių. Pranašai rašo apie siaubingus įvykius, kurie turi atsitikti pasaulyje mūsų epochos metu, jei mes neįsikišime į tai, kas vyksta.