Klausimas: Ar studijuodamas knygą „Zohar“ sužinosiu, kaip užmegzti ryšį su globaliąja gamta?
Atsakymas: Ne, tu nieko nesužinosi. Bet pažadinsi jėgą, kuri veiks ir keis tave, sujungs tavyje įvairias savybes pagal panašumą su gamta. Kiek tapsi panašus į gamtą, kiek susiliesi su ja, tiek ir pradėsi viską suprasti. Supratimas ateis kaip visų pasikeitimų ir susivienijimo rezultatas.
Vien tik skaitant knygą „Zohar“ supratimas neateis. Privalai skaityti knygą „Zohar“ trokšdamas, kad ji padarytų tave vieningos gamtos dalimi, suvienytų su visa tikrove.
Tai ir yra suvokimas – paskutinis etapas, susivienijimo rezultatas. Todėl susivienijimas su gamta vadinamas „susiliejimu su Kūrėju“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Protas turi remtis jausmais“

„Kūrėjo mestas gelbėjimo ratas“

„Pajusti, kad Jis kažkur šalia“

Klausimas: Ar nemanote, kad krizė – nedidelės žmonių grupės, kuri pralobo jos sąskaita, prasimanymas, o pasaulis sukasi kaip ir anksčiau?
Atsakymas: Visiškai priešingai! Finansinė krizė – visuotinės krizės, apimančios visas žmogaus veiklos sferas (šeimos, auklėjimo, mokslo, meno, ekologijos, finansų ir kt.), pradžia.
Todėl ji reikalauja bendro sprendimo – pakeisti žmogaus požiūrį į savo egzistavimo priežastį ir tikslą (gyventi, kad vartotum, ar vartoti, kad gyventum siekdamas aukščiausios gyvenimo formos).
Mūsų pasaulis veikia kaip viena visuma. Tokioje sistemoje visos dalys lygiavertės ir priklausomos, o sprendimai turi būti vieningai priimami, bendri, nukreipti į mūsų pasaulio kūrimo tikslą.
Atsiskleidžianti bendra pasaulio sistema verčia mus tapti vieninga visuomene. Juk krizė, kančios rodo, kad  mūsų visuomenė neatitinka vieningos gamtos.

Klausimas: O kaipgi įveikti krizę?
Atsakymas: Mes nemokame spręsti globalių uždavinių, nes mūsų protas sukurtas kaip atskiras visumos atžvilgiu, skirtas spręsti ką nors konkrečiai, tam tikruose rėmuose.
Kadangi mūsų visuomenė tapo globaliai uždara, pasaulinė, virto globaliu kaimu ir joje pasireiškia visiškos tarpusavio sąveikos bei ryšio efektas, tai pasaulis mums tampa neprognozuojamas.
Mes nemokame apskaičiuoti, kaip veikia sistema, turinti begalinę daugybę laisvų ir laisvai susietų elementų. Dėl šios priežasties į gyvenimą imama žvelgti kaip į lemtį, neplanuojant ir nesistengiant jo suprasti. Jo nepažinumas priimamas jau kaip faktas.
Žmogus išlipa iš medžio arba, jei norite, nulipa nuo pjedestalo, ant kurio save užkėlė aukščiau gamtos, ir prisipažįsta, kad yra žemiau.
Žmogaus valdžia gamtos atžvilgiu atsiskleidė kaip pražūtinga iliuzija. Ar sustabdysime planetos griovimą ir ar sugebėsime ją atkurti?
Tikroji krizė – tai momentas, kai ieškoma žmonijos egzistavimo prasmės. Sprendimas – žmonijai reikia suprasti, dėl ko ji egzistuoja.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kiek tęsis krizė?“

„Pamąstymai krizės tema“

„Ir vėl apie mūsų nelaimių priežastis“

Antra dalis (Beit Šar Kavanot, 26 d.)

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 68 d.)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Chaei Sarah“, 93 d.)