Kur nusipirkti norą?

Dvasinis darbas, Grupė

Kur mums įgyti norą dvasiškai vystytis, kad taptume panašūs į Kūrėją, kad taptume duodančiaisiais – štai čia ir visas klausimas. Kabalistai sako, kad grupė – dvasinio vystymosi faktorius.
Natūraliai sąveikaudami su aplinkiniais per pavydą, neapykantą, meilę, atstūmimą, valdžios siekimą, galime iš savo bičiulių gauti norą dvasiškai vystytis. Būtent dvasiškai!
Ir nors tai prieštarauja tavo asmeniniam norui, bet, kadangi jie nori dvasiškai vystytis, tu iš pavydo ir dėl kitų „blogų“ ryšių su jais taip pat to panorėsi.
Juk mes nusileidome iš dvasinės sistemos, kurioje visa susiję kaip vienas. Ir todėl, jeigu visuomenė įsigeis netgi kažko nenatūralaus, visiškai žalingo, kenkiančio man, tai aš nejučiomis, prieš savo prigimtį irgi imsiu to trokšti.
Kadangi kažkada buvome susieti kartu, šis ryšys liko tarp mūsų, ir jie veikia mane, juk kažkada iš jų, per juos gaudavau savo dvasinį gyvenimą.
Šis tinklas tarp mūsų egzistuoja ir dabar, ir aš susijęs su jais. Tik nejaučiu šio ryšio, ir šiame tinkle nėra gyvenimo tėkmės, Šviesos.
Todėl, jeigu jie visi kaip vienas ims aukštinti dvasingumą, tai, nors tai ir prieštarauja mano prigimčiai, yra atgrasu man, ir man nėra nieko blogiau, nei duoti ir mylėti artimą, – jie vis tiek nevalingai paveiks mane taip, kad panorėsiu šios nenatūralios, priešingos man būsenos, nes mus sieja vidinis ryšys, kuriame egzistavome kūrimo pradžioje.
Šis iš teisingos aplinkos įgytas noras ir bus tas siekis, kuris man būtinas it kūdikiui, kad išjudinčiau valdančią mane vystymosi sistemą.
Todėl, jeigu mūsų bičiuliai jaučia, kad nesuvokia knygos „Zohar“, kad neturi už ko įsikibti, nėra kaip užsikabinti už šios dvasinio vystymosi priemonės – tai ženklas, kad jie neturi noro dvasiškai vystytis.
O jiems atrodantis dvasinis noras yra egoizmo rūšis. O nesinori dvasiškai vystytis būtent dėl to, kad jie negali susitelkti ir iš grupės įgyti jėgą, dvasinio vystymosi norą. Reikia su tuo dirbti – ir visai grupei, ir kiekvienam žmogui.
Niekas neturi dvasinio vystymosi noro, davimo ir meilės savybės. Mums tai gali įsiūlyti tik teisinga aplinka. Iš grupės gauti tokį norą ir yra žmogaus valios laisvė, galimybė tapti žmogumi.
O grupė turi dirbti, kad visame pasaulyje, visiems savo bičiuliams parūpintų siekį dvasiškai tobulėti, duoti ir mylėti.
O iš kitos pusės, būtina suprasti, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus – kaip jis anuliuoja save, kad iš grupės gautų šį bendrą, joje viešpataujantį dvasingumo norą.
Mes ir vėl grįžtame prie svarbiausio taško: prieš mus knyga „Zohar“, visa sistema, viskas jau sukurta – grupė, knygos, mokytojas, vertimai į kitas kalbas, televizija, internetas.
Mums tereikia viduje nukreipti visas pastangas į vieną tašką – vadinamąją valios laisvę, t. y.  susijungti su grupe, kad iš jos gautum jėgų vystytis.
Kaip pavyzdyje apie Josi ben Kisma: jeigu aš neturėsiu tokios vystymosi jėgos, tai jokios knygos „Zohar“ jėgos nepaveiks manęs.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pirmasis dvasinio kelio etapas“

„Aš – egoistas. Kas gi dar?“

„Mane pakeisianti jėga“

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>