Klausimas: Kovo 16 d. vyks pasirengimo mini kongresui, skirtam Pesachui, vakaras. Ar reikalingas toks pasirengimas, jeigu kongresas vyks tik 4 valandas, – ateisime ir ten viską pamatysime?..
Atsakymas: Sakyčiau – priešingai, jeigu eičiau į tokį kongresą, koks vyko vasario mėnesį ir kuris truko 3 dienas, tai man nereikėtų daug ruoštis.
Ten turėčiau laiko atsargą pasirengti – tarkime, pirmieji pusdienis ar diena, kad po to per likusias dvi dienas suspėčiau viską sugerti. Tačiau jei ateinu tik 4 valandoms iš anksto nepasiruošęs, tai jos pralėks be jokios naudos. Todėl, kuo trumpesnis numatomas susitikimas, tuo daugiau ir kruopščiau reikia jam pasirengti.
Viskas priklauso nuo pasirengimo. Paties renginio metu jau nebeįmanoma nieko pakeisti – svarbiausia, kaip mes jam pasirengėme.
Tai pasakytina apie visą dvasinį darbą. Iki žmogus nepereina machsomo į dvasinį pasaulį, visas jo darbas yra pasirengimas šiam perėjimui.
Ir kol nebaigsime pasirengimo, šis perėjimas neįvyks.
Visas sunkus bei sekinantis darbas, nuo kurio kenčiame „Egipto vergovėje“, reikalingas tam, kad pasirengtume pabėgimui, kuris įvyksta tik visiškai pabaigus pasirengimą!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kelionė į pojūčių pasaulį“

„Kelias į laisvę“

Klausimas: Kodėl kiekvienam knygos „Zohar“ žodžiui turime suteikti dvasinę prasmę, kodėl tai nėra paprasti, žemiški žodžiai?
Atsakymas: Jokiu būdu negalima knygos „Zohar“ žodžių suprasti jų žemiškąja prasme, juk taip žmogus nuleidžia Torą iki šio pasaulio lygio.
Mes turime nuo šakų pakilti iki šaknų, iš šio pasaulio – aukštyn, į dvasinį pasaulį. O tu klausi: kodėl gi dvasinio pasaulio tiesiog neėmus ir nenuleidus į mūsų pasaulį?
Pirmiausia mūsų pasaulyje nėra tokių pačių dėsnių, kaip dvasiniame. Ką tuo išlošiame? Tai tiesiog fantazijos.
Visa painiava mūsų tikrovėje kyla dėl to, kad žmonės įsivaizduoja dvasinį pasaulį, nebūdami jame, ir po to priverstinai įvelka dvasingumą į materialumą: tarsi mano dešinėje rankoje yra davimo jėga, o gavimo jėga – kairėje, arba vienos mano kūno dalys šventesnės, o kitos – mažiau ir t.t.
Visa tai neteisinga. Mums uždrausta dvasingumą sieti su tuo, ką suprantame, jaučiame ir darome šiame pasaulyje. Tarp jų neturi būti jokio ryšio.
Mūsų pasaulyje nieko švento nėra – nei negyvajame, nei augaliniame, nei gyvūniniame, nei žmogiškajame lygmenyje. Ir nėra jokio šventumo žmogaus veiksmuose šiame pasaulyje.
Knyga „Zohar“ vadinama šventa knyga, nes jai padedant galiu pakilti iš mūsų pasaulio, egoizmo, į šventumą, davimą ir meilę artimui.
Aš – tai taškas širdyje, priklausantis dvasiniam pasauliui – šventumo pasauliui. Kaip atsvara visai mano prigimčiai, manyje yra tik taškas, ir su šia priemone – „šventa knyga“, galiu pakilti į šventumo pasaulį – į davimą.
Tačiau visai ne popierius su tipografiniais dažais vadinamas šventu. Ir raidės knygoje nėra šventos. Šventumas – tai ryšys tarp Šviesos ir indo (kli), kurį simbolizuoja raidė. Mūsų pasaulyje nėra nieko švento.
Problema ta, kad žmonės pradeda priskirti žmogui arba jo veiksmams šventumą. Tačiau visa tai tėra simboliai.
Visi priesakų laikymosi atributai – talit, tfilin, Tora, aron hodeš (spinta Toros ritinėliui saugoti) – tai tik Šviesos ir kėlim tarpusavio sąveikos, jų tarpusavio santykių, sielos būsenų simboliai. Sielos būsenos ir yra šventumas, davimas.
Toros knyga, esanti „aron hodeš“ simbolizuoja tik dvasinę esmę, vadinamą Zeir Anpin. Jis šventumo Šviesa veikia norą – malchut (visų sielų visuma) ir paverčia ją duodančia, ištaiso mūsų sielas ir pakelia mus.
Be simbolių mūsų pasaulyje nieko nėra. Visi mes „panašūs į mirtingus gyvūnus“. O tas, kuris skirsto šio pasaulio objektus ir veiksmus į labiau šventus ir mažiau šventus, tik nukrypsta nuo taisymosi kelio.
Visa tai – veiksmai „erev rav“, kurie tokiu būdu nori sustabdyti tobulėjimą dvasingumo, sielos ištaisymo link.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Šventumas – tai panašumas į Kūrėją“

„Pati reliausia kalba“

„Dvasinis pasaulis – tikrovė, o ne fantazija!“

Antra dalis (Beit Šar Kavanot, 29 d.)

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 70 d.)

Pasiruošimas knygos „Zohar“ mokymuisi

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Bechukotai“ 1 d. )

Knyga „Zohar“, skyrius „Chaei Sarah“, 248 d.

Knyga „Zohar“, skyrius „Chaei Sarah“, 230 d.