Pateikti Pirmadienis, 15 kovo, 2010 dienos įrašai.


Kur slypi sudužimo nauda?

Viena siela

Klausimas: Nesuprantame, kur slypi sudužimo nauda?
Atsakymas: Pavyzdžiui, mano namuose yra televizorius. Ir nors tai labai sudėtingas prietaisas, tačiau bet kuri namų šeimininkė moka spaudinėti mygtukus ir juo naudotis. O vaikams tai išvis nėra jokia problema.
Tarkime, televizorius sudužo į smulkias dalis, ir aš neturiu išeities – privalau jį pataisyti. Koks protingas  tapsiu, kai jį pataisysiu! Turiu žinoti visą jo sandarą – visas jo plastmasines ir metalines dalis, visus laidus, visas sudedamąsias dalis, visus jų ryšius, sąveikos dėsnius.
Juk tai visiškas, totalus sudaužymas. Turiu viską žinoti, kad jį ištaisyčiau.
Remdamasis tuo suprantu, kaip jis sukonstruotas, ir tą, kuris jį sukūrė. Juk jeigu jis visą save atidavė savo kūriniui, tai aš suprantu ir pažįstu patį kūrėją.
Taigi bendra Adam Rišon siela iki sudužimo ir ta pati siela po sudužimo bei išsitaisymo – visiškai skirtingi dalykai.
Juk vietoje instinktyvaus žinojimo apie tai, kaip „spaudinėti mygtukus“, ir gyvūninio lygmens veiksmų, kuriuos atlikti mane verčia gamta, aš pats surenku visą kūrinį į visumą, pasiekiu ištaisymo pabaigą, kai visas kūrinys tampa mano, – ir kartu įgyju Kūrėjo protą.

Ištrauka iš 2010-03-11 vakarinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl ištaisymo procese yra aktyviai siekiančiųjų dvasingumo, tų, kurių užduotis – mokytis ir kurti išsitaisymo metodiką, bet yra ir pasižyminčių tokiais stipriais žemiškaisiais norais, kad prisijungti prie šio proceso jie gali tik pasyviai.
Atsakymas: Egzistuoja toks suskirstymas, nors jis nėra griežtas, kadangi netgi siekiantieji dvasingumo skirstomi į įvairius lygius.
Juk ir mūsų pasaulyje yra žmonių, kurie nori šiek tiek daugiau, ir paprastų vykdytojų, – kiekvienas užima tam tikrą poziciją, siekdamas prisipildyti, ir netrokšta didesnės atsakomybės.
Tam tarsi egzistuoja daugybė pateisinamų priežasčių, tačiau iš esmės viską lemia noras. Visa žmonija suformuota piramidės principu, kaip ir ta jos dalis, kuri siekia dvasingumo.
Kažkas pasirengęs eiti iki pat galo ir neįsivaizduoja, kad galėtų sustoti, kol netaps panašus į Kūrėją – ne mažiau.
Kiekvienas randa savo vietą pagal savo norą, savo darbą, pastangas ir vidinį siekį – viską lemia sielos šaknis, kurią jis turi realizuoti.
Nėra aukštesnės sielos, nei Mozė, – tai dvasinis vadovas, kuris išvedė visą tautą iš dvasinės tremties į laisvę, ištaisęs daugybę sielų.
Tačiau tai buvo tik dalis sielų, o dabar mes laukiame Mesijo (hebr. Mašiah iš žodžio „mošech“ –  traukia), kuris ištaisys visą pasaulį. Mesijas – tai ne žmogus, o Šviesa, kuri ištrauks mus visus.
Gali būti, kad bus ir žmogaus pavidalo dvasinis vadovas, juk žmonės būtent tokiu būdu sugeba suprasti ištaisymo metodiką, pamatyti pavyzdį.
Gali būti, kad tai bus ne vienas žmogus, o grupė, dvasiškai vadovaujanti pasauliui ir rodanti pavyzdį, kaip galima dirbti kartu, atsisakius savo egoizmo ir iškėlus Kūrėją. Jie sugebės visiems paaiškinti kūrimo tikslą, Kūrėjo reikalavimą, savo pavyzdžiu rodyti meilę ir davimą, dvasinę sąjungą, dvasinį vadovavimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Didžiulis noras ir žmogaus galimybes pranokstančios pastangos“

„Kur nusipirkti norą?“

„Veržkitės į „paskirties tašką“

Komentarų nėra

10-03-15 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Beit Šar Kavanot, 30 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 71 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-03-15 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas knygos „Zohar“ mokymuisi

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Bechukotai“ 11 d. )

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra