Amžinasis gyvenimo apytakos ratas

Dvasinis darbas

Klausimas: Ar žmogus, užbaigiantis ankstesniąją pakopą, kuri miršta ir jam tampa „kapu“, žino, kad iš jos vėl atgims?
Atsakymas: Tai jo nejaudina. Jis negali toliau likti su savo senu noru, kuris tampa jam atgrasus!
Viskas miršta, neįmanoma toliau gyventi šioje pakopoje – ji tampa gavimo pakopa, o žmogus nori gyventi vis daugiau atiduodamas.
Jo jau nebejaudina, kas laukia ateityje, – jis nebegali daugiau čia likti, tai jam tolygu mirčiai. Mirties pojūtis savo ligšioliniame lygmenyje stumia žmogų gimti kitoje pakopoje. Kapas tampa motinos įsčiomis, ir viskas prasideda iš naujo…
Iki įsčios vėl netampa jo kapu (heb. rechem – įsčios, kever – kapas). Taip žemesnioji pakopa tampa aukštesniąja. Tokiu būdu mes tobulėjame.
Ir negauname nieko jau paruošto iš viršaus, o dirbame su tuo pačiu noru, tyrinėdami vis didesnę jo gelmę, kurią atskleisti padeda Šviesa, grąžinanti į šaltinį, ir suvokdami, kad daugiau nesugebame likti ankstesnės būsenos ir nieko nepaisydami turime gimti naujame lygmenyje!
Mes bėgame į tamsą! Nematydami priešakyje naujos, Šviesos nutviekstos pakopos! Tai tarsi išėjimas iš Egipto – tamsoje, paskubomis, kad tik pabėgtume.
Nes dabartinė būsena man tampa visiškai nepakenčiama – geriau mirtis nei toks gyvenimas. Štai tada aš ir gimstu…

Ištrauka iš 2010-03-11 pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>