Klausimas: Baal Sulamas rašo apie tai, kas seniai patirta, – apie socializmą arba komunizmą, jau tapusius istorija, į kurią grįžti nenorėtume.
Atsakymas: Visa mūsų tikrovė yra mūsų egoistinio noro, kuris vystosi praeidamas įvairius etapus ir nuolat auga veikiamas Šviesos, viduje. Ir todėl šis noras prisigalvoja visokių teorijų apie tai, kokie santykiai su visa gamta ir žmonių visuomene jam naudingesni. Pagal tai keičiasi jo požiūris į socializmą, marksizmą ir į visus kitus periodus.
Tai priklauso ne nuo mūsų „išsivystymo“ ar „atsilikimo“ – tai įtakoja tik Šviesa, vedanti mus per įvairias visuomenines santvarkas, idant vystytųsi mūsų egoizmas.
Todėl turime suprasti, kokiu keliu Šviesa mus veda per visas visuomenės ekonomines formacijas.
Tada ir suvoksime, apie ką straipsnyje „Liaudis“ rašo Baal Sulamas ir kas su mumis vyksta šiandien.
Baal Sulamas mano, kad Marksas suvokė išsitaisymo procesą, padedant Aukštesniajai jėgai, bet tikėjosi, jog žmonės gamtoje slypintį jų dvasinį gimimą atskleis patys, iš patirties.
Tačiau manė, kad jo teoriją galima pritaikyti tik išsivysčiusioje visuomenėje, bet ne visuomeniškai ir politiškai atsilikusioje Rusijoje.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Išsivysčiusios visuomenės forma“

„Ir vėl Marksas ir komunizmas…“

„Pasaulio ekonomika ir Aukščiausioji šviesa“

Klausimas: Jei Kūrėjas – davimo savybė, kaip galima Jam suteikti malonumą? Argi Jam iš manęs ko nors reikia?..
Atsakymas: Kūrėjui reikia, kad tu mėgautumeis. Šeimininkas nori tik vieno – kad svečias patirtų malonumą. Bet Jis man kelia sąlygą: mėgautis galiu tik tuo atveju, jeigu tapsiu toks, kaip Jis.
Juk mes nenorime, kad vaikas mėgautųsi tik savo žemiausiame lygyje. Mes trokštame, kad jis nuolat vystytųsi, taptų suaugęs, protingesnis. Mes parūpiname jam tokių žaislų, kurie jį ugdytų, o ne vien teiktų malonumą. Vaikų užsiėmimuose taip pat ieškome papildomos naudos.
Taip su mumis elgiasi ir Kūrėjas. Jis nenori, kad liktume mažais gyvūnais. Juk nuolat gaudamas tik dėl savęs,  jausiu trumputį gyvenimą, ir netgi jame niekados nepasitenkinsiu.
O jei patiriu malonumą, pripildydamas Kūrėją, net pats mažiausiais malonumas, kurį suteikiu Jam prie savęs prijungtuose Jo noruose, –  malonumas nepranyksta, nes jį jaučiu nuolat.
Kodėl visi malonumai, kuriuos jaučiame savo gyvenime, praeina? Noriu, kad jie liktų! Kodėl jie turi išnykti?! Mes susitaikome su tuo. Bet kodėl?!
Dvasingumas vadinamas amžinu. Juk jei nors kartą ten pajutai malonumą, jis išlieka ir nuolat pripildo tave.
Ir visa tai todėl, kad malonumas neanuliuoja noro, nes malonumas yra vienoje vietoje, o noras – kitoje.
Tuomet nebelieka jokių problemų – tu visą laiką tik pridedi ir pridedi. Tai ir yra kilimas dvasinėmis pakopomis.
O šiame pasaulyje viskas vyksta vienoje plotmėje – judi nuo praradimo iki praradimo, kol gyvenimas pasibaigia,  ir tiek.
Tikėkimės, kad įvertinsime šią unikalią galimybę, slypinčią kabalos moksle – moksle apie tai, kaip gauti begalinį, amžiną malonumą, – ir įgyvendinsime ją.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasiniame gyvenime malonumas nedingsta“

„Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!“

„Gyvenimas –  begalinis malonumas“

Antra dalis (Beit Šar Kavanot, 56 d.)

Trečia dalis (Baal Sulamo laikraštis „Tauta“, 8 pamoka )

Pasiruošimas pamokai (Knyga „Šamati“ 71 straipsnis)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vaera“ 307 d. )