Pateikti Trečiadienis, balandžio 7, 2010 dienos įrašai.


Dvasinis pasaulis – aukščiau žinojimo

Realybės suvokimas

86 straipsnis iš knygos „Šamati“: Būtina žinoti, kad Kūrėjo mums duotas dvasinis darbas atliekamas pagal principą „tikėjimas aukščiau žinojimo“.
Ir tai visai ne dėl to, kad daugiau nesugebame ir esame priversti viską priimti tikėjimu.

Mes egzistuojame pasaulyje, kurį jaučiame savo pojūčiais ir vertiname protu (širdis ir protas).
Toks pasaulio suvokimas vadinasi „žinojimu“. „Žinojimas“ reiškia, kad žinau ir jaučiu tai, kas įeina į mano jutimo organus (regėjimas, klausa, skonis, lytėjimas, uoslė), – tai mano pasaulis. Juose jaučiu tikrovę.
Viskas, ką suvokiu, vadinasi „žinojimo viduje“ (be toch daat) – pagal mano pojūčius ir nuomonę.
Dvasinis pasaulis suvokiamas „aukščiau žinojimo“, nes nejuntu ir nesuvokiu jo (širdimi ir protu, savo jutimo ir suvokimo organais).
Kad jį pajausčiau, turiu įgyti dvasinį pasaulį atitinkančias savybes (norus) – „dvasinę širdį“ ir „dvasinį protą“.
Visa, kas egzistuoja, pagal mano suvokimą galima suskirstyti į vidinę sferą – aš, ir išorinę sferą – visas pasaulis ne manyje.
Veikiamas noro mėgautis atsirinkdamas suvokiu visus vidinius ir išorinius poveikius. Remiantis tokiu selektyviu suvokimu manyje susidėlioja vaizdas „mano pasaulis“.
Pasaulio suskirstymas remiasi sielos dalijimusi į 2 dalis: Keter, Chochma (GE) ir Bina, Zeir Anpin, Malchut (ACHAP). Iki šio padalijimo visi jie – penki norai – 5 mano sielos sfiros.
Kadangi mano suvokimas skilo į dvi pasaulio dalis. todėl GE pasiliko kaip mano vidiniai norai, juose jaučiu savo pasaulį, savo aš, o ACHAP noruose jaučiu kažką, esantį išorėje.
Taip padaryta specialiai, kad GE dalyje dirbčiau „žinojimo viduje“, o jeigu panorėsiu dirbti su ACHAP kaip su savo norais, tai vadinsis „aukščiau žinojimo“. Mano „žinojimas“ – mano viduje, o „aukščiau žinojimo“ – mano išorėje.
Jeigu norime suvokti dvasinį pasaulį, turime prijungti sau ACHAP norus ir tai vadinama darbu „aukščiau žinojimo“. Bet tai tik terminai, nurodantys santykį su mūsų norais – vidiniais arba išoriniais.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kuo grindžiamas kabalos mokslas“

„Pajusti, kad jis kažkur šalia“

„Protingiausia yra…pajausti“

Komentarų nėra

Gyvybės eliksyras arba mirtini nuodai

Kabala ir religija

Po antrosios Šventyklos sugriovimo, žmonės liovėsi jautę dvasingumą (prarado davimo savybę), vietoj davimo ir meilės veiksmų (priesakų) liko tik žemiškieji papročiai – jų kopijos.
Kabalistai, buvę kartų priešakyje, palaikė šias tautų tradicijas ir papročius.
Palaipsniui, augant egoizmui ir gilėjant kartų nuopoliui, žmonės ėmė nebesuvokti ryšio tarp papročių ir jų dvasinės prasmės – jie tiesiog atlikinėdavo mechaninius veiksmus, manydami, kad čia ir yra tai, ko iš žmogaus reikalauja Kūrėjas. Už jų vykdymą jiems buvo žadamas atlyginimas šiame ir kitame pasaulyje.
Talmude sakoma, kad jei nėra ryšio tarp žemiškojo ir dvasinio vyksmo, žemiškieji veiksmai yra negyvi ir marina žmogų, t.y. dar labiau jį tolina nuo dvasingumo, nuo Kūrėjo, kadangi tai tenkina žmogų.
Talmude sakoma, kad „Kūrėjui nesvarbu, kaip užmušamas gyvūnas (turime omenyje – ar teisingai ritualine prasme), juk įsakymai duoti tam, kad per juos žmogus išsitaisytų“.
Jei žmogus jaučia ryšį tarp savo materialiųjų veiksmų ir jų dvasinių šaknų, atlikdamas šiuos veiksmus jis primena sau apie dvasingumą, – tada juos verta vykdyti.
Jei tokio ryšio nėra, vien mechaniški veiksmai gali atitolinti jį nuo dvasinio vystymosi, juk jis pasitenkins žemiškais veiksmais („įsakymais“) ir nejaus juose trūkumų.
Tada gyvenimo Tora taps jam mirtinais nuodais: vietoj meilės artimui jis jausis esąs tobulas, manydamas, kad visi jį turi gerbti, – o tai ir yra dvasinio gyvenimo nuodai.

Ištrauka iš 2010-03-29 d. pasiruošimo pamokai

Komentarų nėra

10-04-07 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Beit Šar Kavanot, 60 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Ištrėmimas ir išlaisvinimas)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-04-07 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai (Knyga „Šamati“, 77 straipsnis)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajera“ 367 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra