Pastaruoju metu, išryškėjus globaliai krizei, vis labiau jaučiama būtinybė sukurti teisingą visuotinę sistemą.
Kaip sakė Baal Sulamas, mūsų visuomenę turime pritaikyti naujoms sąlygoms – pagal gamtos reikalavimus.
Krizė atskleidžia būtinybę tapti panašiems į gamtą, pajusti globalų tarpusavio ryšį.
Manau, jog prie tokių davimo ir meilės santykių (panašumo į gamtą) galima pereiti virtualiojoje erdvėje, kur visas pasaulis galės pajusti tarpusavio ryšį ir buvimą kartu.
Iš visų egzistuojančių komunikacijos priemonių tokia vieta gali būti tik internetas, o ne televizija, laikraščiai ar žurnalai.
Tik interneto tinklas gali atitikti platinimo ir susivienijimo reikalavimus, kuriant globalią vaikų ir suaugusiųjų švietimo sistemą, ryšį, formuojantį vieningą jėgą, kuri leistų mums per internetinį ryšį pajusti vieni kitus – ir pereiti prie dvasinio ryšio.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vaistas nuo visų ligų“

„Susivienyti įmanoma tik dvasiniu lygmeniu“

„Krizė – ne prasimanymas, o tikrovė“

Noriu savyje pamatyti Kūrėją ir visas savo sielos dalis: keter, chochma, bina, daat, chesed, gvura, tiferet, necach, hod, jesod, malchut ir jų tarpusavio ryšius.
Šios savybės vadinamos Abraomu, Izaoku, Ezavas, Izmaeliu, Jokūbu ir 12 brolių (Jokūbo sūnūs), Juozapu, Dovydu, Saliamonu. Į jas iš visų pusių įsivelka gerosios ir blogosios jėgos: Jobas, Faraonas…
Privalau įsivaizduoti šį dvasinį kūną – ne vien 3 linijas. Šis dvasinis kūnas daugiamatis it žmogaus organizmas, kuriame yra daugybė skirtingų sistemų: limfinė, nervų, kraujo apytakos ir daugelis kitų, apie kurias kol kas dar nežinome, – jomis teka energija, skysčiai, cheminės medžiagos.
O dvasiniame kūne tai kur kas grandioziškiau, ir kiekviename jo pjūvyje, įvairiuose lygiuose pagal kiekvieną savybę visada egzistuoja vis kitas, kitokios formos ryšys.
Suprantama, kad mes nepajėgūs to išmokti, kol realiai nepajausime. Kvailas tas, kuris to tikisi. Mums reikia tik noro būti šiame kūne, gyventi šios vientisos, duodančios sistemos gyvenimą.
Ten viduje yra Kūrėjas ir kūrinys – viskas jos viduje. O aš ją traktuoju pagal principą: „Žmogus – mažas pasaulis“.
Bet kalbama ne apie mūsų pasaulį ir fizinius kūnus. Žmogus – tai aš. O mažas pasaulis – tai knyga „Zohar“, jos pasakojimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mūsų pasaulyje nėra nieko švento“

„Per „Zohar“ – į susiliejimą su Kūrėju“

„Atsiverti Šviesos poveikiui“

Knyga „Zohar“, skyrius „Vajera“ 462 d.

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 38 d. )

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis (Knyga „Šamati“, 22 straipsnis)

Knyga „Zohar“, skyrius „Vajera“ 452 d.