Kiekvieną akimirką iš Aukščiau mums siunčiamos įvairios būsenos (norai ir mintys), o mes turime ieškoti, kaip išlaikyti harmoniją su gamta, atskleisti Kūrėją savyje atradus atidavimo savybę. Taip pradedame save auginti.
Lygiai taip pat mūsų pasaulyje auga vaikai. Juk vaikas visą laiką ieško, kaip pažinti pasaulį, savybes ir ryšius, ir kaip šiame procese galima dalyvauti.
Mums reikia atlikti tą patį, tik su norais ir mintimis savo viduje – suprasti, kokios jėgos mus veikia, kaip teisingai į jas reaguoti, kaip atskleisti jų Šaltinį.
Jis atsiskleidžia siekiant atpažinti jį visame pasaulyje kaip „Nėra nieko, tik Jis“ ir „Geras, kuriantis gėrį“.
Kaip mūsų pasaulyje vaikas negali užaugti, jeigu nesimoko iš suaugusiojo pavyzdžio, taip ir mes nepajėgsime užaugti dvasiniame pasaulyje, jeigu nerasime mūsų Auklėtojo, Kūrėjo. Ir taip kiekvieną akimirką, mokantis iš Jo atidavimo jėgos.
Mes stengiamės rodyti savo vaikams pavyzdį, kad jie mus mėgdžiotų, – lygiai taip pat dvasiniame pasaulyje (mūsų viduje) su mumis elgiasi Kūrėjas. Jis rodo mums pavyzdžius, kaip iš egoizmo, „lo lišma“, – pasiekti atidavimą, „lišma“.
O mes turime išnagrinėti Jo pavyzdžius ir panašiai elgtis, kad kiekvieną kartą pakiltume tikėjimu aukščiau žinojimo, t.y. įgytume naują, aukštesnįjį protą, naują atidavimo savybę, ir sugebėtume Jį suprasti.
Ir tada išvysime, kad kiekvieną akimirką esame mokomi atidavimo. T.y. gaunu iš Jo pavyzdžius, kaip turiu taisyti save, ir taip pakopomis kylu aukštyn.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

„Kur nusipirkti norą?“

„Atversta knyga“

Sunkiausia tai, kad dvasinį pasaulį turime atskleisti būdami materijos pasaulyje.
O kad jį atskleistume, turime ateiti su noru, indu, kuris būtų sudarytas iš dviejų linijų – kairiosios ir dešiniosios, sujungtų į vieną viduriniąją liniją. Būtent vidurinioji linija parodo mūsų panašumo į Šviesą lygį.
Tai neįmanoma, jei dvi linijos, kairioji ir dešinioji, nėra harmoningai susijungusios ir tarpusavyje sukūrusios Šviesos savybės.
Nei dešiniojoje, nei kairiojoje linijose Šviesos savybės nėra, ji turi sklisti iš manęs, kad „tamsa sušvistų kaip šviesa“ – noras mėgautis turi tapti panašus į Šviesą!
Todėl net „anuliavimas“, kai ant pačios žemiausios dvasinės pakopos pajuntu dvasinės užuomazgos būseną, susijęs su šiomis dviem linijomis, kurios veikia mane tarpusavio harmonijoje.
Savo dvasiniame kelyje pajusti Kūrėjo negaliu niekur kitur – tik vidurio linijoje.
Pajutęs kitas būsenas, nutolstu nuo Kūrėjo. Jaučiu Jį, tik būdamas vidurio linijoje, formuodamas ją savyje.
Tai primena vertikaliosios svarstyklių rodyklės balansavimą. Žodis „svarstyklės“ (moznaim) kilęs iš žodžio „ausis“ (ozen), klausa, Bina.
Privalau būti toje vertikalioje vidurio linijoje – tik čia juntu Jį. Tai Zeir Anpin, Kūrėjo linija.
Jei tik truputį nukrypstu į šalį – Jis dingsta!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kupina Šviesos tamsa!“

„Sustok akimirka!“

Antra dalis (Beit Šaar Kavanot, 70 d.)

Trečia dalis (Ištrėmimas ir išlaisvinimas, 4 pamoka)

Pasiruošimas pamokai (Knyga „Šamati“, 164 straipsnis)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Šmot“ 36 d.)