Mūsų mintys ir norai tarpusavyje susiję. Kažkas dabar tinginiauja visiems skaitant „Zohar“ ir taip silpnina kitus. Ir už tai sulauks bausmės – jam bus dar sunkiau mokytis.
Esame vienoje bendroje valtyje, ir arba aš gręžiu skylę jos borte, arba stengiuosi kaip įmanydamas savo ketinimu judinti mūsų bendrą valtį pirmyn.
Ir kuo mažiau turiu jėgų, kuo man sunkiau, bet jeigu įveikiu visas šias kliūtis, tuo didesnis mano indėlis bendrai stengiantis iššaukti Šviesą.
Pastangomis veikiu visus kitus, o iš jų tai grįžta man atgal, ir aš laimiu!
Todėl, kuo sunkiau mokytis, tuo geriau! Turiu jausti savo atsakomybę, juk mes tarsi pasirašėme sutartį grupėje dėl abipusio laidavimo, ir tai turi įpareigoti mane veikti.
Neįmanoma skaityti knygos „Zohar“ vienam, man būtina aplinka. Ir aplinka – tai žmonės, esantys visame pasaulyje ir laukiantys mokymosi rezultatų!
Kūrėjas pažadino kelis milijonus žmonių skirtingose pasaulio dalyse, kurie kartu su mumis skaito knygą „Zohar“.
Ir kiekvienas iš jų, sėdintis priešais televizoriaus ekraną, turi suprasti, kad jeigu jis dabar tinginiauja, tai veikia kitus!
Ir šis nusikaltimas grįš pas jį, ir atstums jį nuo tikslo siekimo tiek, kiek jis pakenkė mums visiems.
Todėl mokymasis – tai ne šiaip mano asmeninis darbas. Mes dabar visi kartu siekiame pritraukti supančią Šviesą ir jai padedant plukdome mūsų laivą į tikslą.
Sakoma, kad reikia pasiekti tokią meilę artimam, kad gali atiduodi jam paskutinę pagalvę, jeigu jis jos panoro.
Pagalvok, bičiulis nori siekti dvasinio tikslo, ir jūs kartu einate viena kryptimi, tačiau staiga tu jį palieki! Kokia gi bausmė turi būti skirta tokiam išdavikui?!

Ištrauka iš 2010 m. balandžio 8 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Besibaigiant tremčiai mums suteikiama galimybė patiems pagreitinti savo išsivadavimą.
Tik šioje laiko atkarpoje, pirmą kartą per visą mūsų vystymosi laikotarpį, turime pasirinkimo laisvės, asmeninio dalyvavimo galimybę. Daugiau tokio šanso nebus – tik šioje kelio atkarpoje.
Dabar, pirmą kartą istorijoje, esame būtent šiame etape. Tik šioje trumpoje laiko atkarpoje galime įgyvendinti vystymąsi geruoju keliu („achišena“, pagreitinant laiką), mūsų valios laisvę.
Dabartinės būsenos skirtos tik tam. Iki tol gamta visus mus valdė atvirkščia Šviesos puse, tremtimi.
Dar truputį – ir padedant Kūrėjui atsiskleis Šviesa, ir tada mus valdys geroji jos pusė.
O dabar esame tarp to ir šito – ir tik čia slypi mūsų pasirinkimo laisvė.
Tai unikali galimybė, ir kiekvienas turi įvertinti ją kaip svarbiausią, juk mums suteiktas šansas tapti nepriklausomiems.
Tai galima įgyvendinti būtent čia ir dabar. Niekur ir niekada tokio dalyko nebuvo ir ateityje nebus!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Išeiti iš tremties“

„Vienintelė, be galo sudėtinga sąlyga“

„Ar esi pasirengęs pabėgimui?“

Trečia dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Šemot“ 178 d.)

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 42 d. )

Pirma dalis (Knyga „Šamati“, 39 straipsnis)

Knyga „Zohar“, skyrius „Šemot“ 163 d.