Prieš skaitydami knygą „Zohar“ turime nusiteikti taip, kad jaustumės esą grupėje.
Juk tada savo savybėmis supanašėjame su ta pačia kabalistų grupe, kuri parašė knygą „Zohar“ ir lengviau galime suprasti, ką jie mums nori perteikti.
Supratimas yra Šviesos veikimo pasėkmė. Mus veikianti Šviesa kyla iš ryšio tarp dešimties kabalistų sielų, – jie visi kartu buvo pasiekę galutinę išsitaisymo būseną, tai yra jų tarpusavio ryšys buvo galutinai ištaisytas.
Todėl, kai jie ištaisė tarpusavio ryšį iki tokio lygio, kad nė pas vieną iš jų neliko neištaisyto noro pasitenkinti, tada tarpusavyje atskleidė Šviesą, vadinamą „Zohar“ – iš Arich Ampino Roš kylantį švytėjimą, Begalybės Šviesą.
Ir todėl, jei mes stengiamės pasiekti tokius pat santykius tarpusavyje, kokie buvo tarp knygos „Zohar“ autorių, tai pritraukiame Šviesą iš tos pačios būsenos, kurią jie buvo pasiekę.
Ši Šviesa taip pat gali sukurti ryšį tarp mūsų, kaip pasakyta: „Kuriantis taiką Aukštesniajame, sukurs taiką mumyse“. Būtent to turime tikėtis skaitydami knygą „Zohar“.
Klausimas: laiko – nėra, yra tik priežastis ir pasekmė. Tai kodėl ištaisymui skirta 6000 metų? Vadinasi dvasiniame materialus laikas turi prasmę? Atsakau laidoje „Klausk kabalisto” (rusų k.):
Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.
Klausimas: Kada mane veikia supanti Šviesa? Tik pamokos metu ar ir tada, kai platinu? Turint omenyje, kad tai darydamas trokštu pasiekti Aukščiausiąjį susijungdamas su grupe. Atsakymas: Mokymosi, platinimo, grupinės veiklos metu priklausomai nuo jūsų ketinimo susijungti su visais tam, kad atskleistumėte Kūrėją – atidavimo ir meilės savybę. Supanti Šviesa – tai Šviesa, kuri pripildys mane aukštesnėje pakopoje. Iš esmės aš jau esu visose savo būsimose pakopose. Tačiau to nejaučiu. Turiu pats jas pasiekti. To trokšdamas aš sužadinu aukštesnės savo būsenos poveikį sau pačiam – ir ji keičia mane pagal save. Viskas priklauso tik nuo mano noro, veržimosi jos link.