Pateikti Antradienis, balandžio 20, 2010 dienos įrašai.


Kabalos mokslo platinimo svarba

Baal Sulamas

Baal Sulamas. Paskutinioji karta

Įžanginis žodis:
Yra istorija apie grupę žmonių, pasiklydusių dykumoje. Jie kentė badą bei troškulį, kol vienas jų rado vienuolyną, pilną įvairiausių gėrybių. Žmogus pradėjo šaukti ir pūsti ragą – galbūt jo nelaimingi bičiuliai išgirs ir taip pat įžengs į šį vienuolyną, pilną įvairiausių gėrybių.
Mes, visa žmonija, klaidžiodami siaubingoje dykumoje atradome kabalos knygas – šaltinį, galintį pripildyti mūsų sielas gyvybe. Ir galvodami apie bičiulius, likusius siaubingoje dykumoje, pučiame ragą, tikėdamiesi, kad mūsų broliai išgirs ir ateis pas mus, ir bus laimingi kaip mes.
Vadovaudamiesi savo žemiškuoju protu, mes galime apsirūpinti tuo, kas būtina. Tačiau vystomės, tik stumiami kančių ir nusivylimo, kad niekaip nepajėgiame susidoroti su skausmu ir mirtimi. Įsivaizduokite, kad yra knyga, aprašanti tikrosios tvarkos, saugumo ir ramybės sąrangą, garantuojanti pasitenkinimą ir taiką kasdieniame gyvenime. Mes turime galimybę sukurti nuostabią ateitį.

Kvietimas mokytis kabalos:
Aš nepriklausau iškilioms asmenybėms, tačiau mano protas šiose knygose sugebėjo rasti visa, kas būtina laimei. Jūs tuo labiau galite tai padaryti.

Kodėl skardena mano ragas?
Aš mums suteiktą galimybę suvokiu taip giliai savo širdyje, kad negaliu ilgiau ištverti, – nusprendžiau visiems atskleisti būdą, kaip pasiekti laimę. Aš išeinu pas žmones, pūsdamas ragą ir kviesdamas išrinktuosius, kad, pradėję mokytis ir suvokę šias knygas, pateisintų savo ir viso pasaulio egzistavimą.

Komentarų nėra

Šviesos gavimo mokslas

Dvasinis darbas, Kabala

Zohar, skyrius „Šemot“, 177 punktas: Žemiškajame rojaus sode visi stovi tokio pavidalo ir formos, kokių jie buvo šiame pasaulyje.
(Šiuo pasauliu – vadinama dvasinė pakopa, kurioje žmogus yra šiuo metu.)
Ši mįslė ir paslaptis perduota išminčiams. Dvasia (ruach), nusileidžianti žmonėms iš moteriškosios pusės, visada atsispaudžia tarytum spaudas su panirusiomis  raidėmis.
Nes kūno kontūrai šiame pasaulyje pasirodo išorėje, o dvasia atsispaudžia jo vidinėje esmėje.

Kai dvasia nusiplauna kūną ir pakyla į žemiškąjį rojaus sodą, ši dvasia žemiškajame rojaus sode išsiskiria tikru šio pasaulio kūno pavidalu ir forma, kadangi jis visada panašus į spaudą.
„Kūnas“ (noras) ir „dvasia“ (jį pripildanti Šviesa) atitinka vienas kitą kaip antspaudas spaudą. Juk jie atsiskyrė tiktai tam, kad vėl susijungtų.

Kabalos mokslas mus moko, kaip padaryti juos tinkančius vienas kitam! Ir todėl jo toks pavadinimas („kabala“ reiškia gavimą), nes mes pradedame organizuoti ir valdyti Šviesos patekimą į norą, nustatydami, kokios formos ji turi patekti į norą ir jį pripildyti.
Dėl to studijuojame Šviesos prigimtį ir noro prigimtį, nes iš anksto ji mums nėra žinoma. Iš pradžių nematome dvasinės tikrovės!
Mes turime užmegzti ryšį su Šviesa, užmegzti ryšį su noru, gauti tikslią Šviesos formą bei noro formą ir taip jas suderinti, kad viena patektų į kitą!
Rezultatas, kurį tada gausime, ir vadinsis Šviesos „gavimo mokslu“ (kabalos mokslu).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasinio gimimo metodika“

„Aukštesniosios pakopos Šviesa“

„Viską daro Šviesa“

Komentarų nėra

Individualumas – susiliejant

Kabala, Viena siela

Klausimas: Jūs visada mokėte, kad kabala – individualaus dvasinio tobulėjimo kelias, o ne žmogaus ištirpimas žmonių masėje.
Atsakymas: Vietoj atsakymo, pateiksiu jums citatą iš N.Berdiajevo knygos „Kūrybos, kultūros ir meno filosofija“(1 t., 115 psl., M., 1994 m.)
„Individualizmo laisvė nekuria kosmoso, ji prieštarauja kosmosui. Individualizmo laisvė – tai laisvė atsiskirti ir atsiriboti nuo pasaulio. Bet koks atsiskyrimas nuo pasaulio, veda prie vergavimo pasauliui. Pasaulis individualistui visada prievarta prieš jį. Individualizmas nužemina žmogų, nepripažįsta, kad žmogus priklauso visam pasauliui. Individualistas – individualybės priešas. Žmogus organiškas pasaulinės kosminės hierarchijos narys ir jo turtas savo turiniu tiesiogiai proporcingas jo susivienijimui su kosmosu.“
Būtent dirbdamas visai sielų sistemai (tik ją vienintelę ir sukūrė Kūrėjas),  žmogus susilieja su ja, ji tampa jo, ji virsta juo – taip žmogus susilieja su Kūrėju ir čia realizuojasi jo individualybė ir unikalumas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Individualumas – būtent dvasiniame pasaulyje“

„Susilieti su Kūrėju“

Komentarų nėra

10-04-20 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Beit Šaar Kavanot, 81 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Nepriklausomybės diena)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-04-20 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai (Knyga „Šamati“, 46 straipsnis)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Šemot“ 295 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra