Visuomenė pagal dvasinio suvokimo lygį dalinama į minią ir išrinktuosius.
Minią reikia auklėti, mokyti tiesiog mechaniškai vykdyti Toros įsakymus. Auklėjimas įpareigoja žmogų atlikti tam tikrus veiksmus.
Kai kyla klausimas, dėl ko reikia elgtis taip ar kitaip, žmogus aiškina, kad jis taip išauklėtas, tokie jo gimtosios aplinkos papročiai.
Taigi auklėjimas, įprotis verčia žmogų laikytis papročių, nes įpratimas – antrasis prigimimas. Visa, kas įprasta, – išmokti žodžiai ir veiksmai – vykdomi labai lengvai.
O jei žmogus nori atlikti veiksmus, kurių vaikystėje nebuvo išmokytas, kiekvieną kartą iškyla klausimas: „Dėl ko aš tai darau?“ arba „Kas įpareigojo mane tai atlikti?“ Ir jei žmogus nesulaukia paramos iš aplinkos, jis privalo ieškoti Kūrėjo palaikymo.
Toks žmogus priklauso ne miniai, o išrinktiesiems, nes jam reikalingas Kūrėjo palaikymas. „Norinčiajam apsivalyti (nuo egoizmo) pagalba suteikiama iš aukščiau“, nes kai pagalbos nesuteikia aplinka, ji priversta ateiti iš viršaus.
(Rabašo raštai, 3 tomas, straipsnis „Dargot Sulam“, 1774 psl.)
Klausimas: esant idealiems santykiams tarp žmonių, gyventojų skaičius greitai didės ir ateis toks momentas, kai sausuma bus, kaip perpildytas laivas. Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):
Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.
Kabalos mokslas panaikindamas mirtį atskleidžia vienintelį veiksmą, kurį galime atlikti.
Visi kiti mūsų veiksmai priverstiniai, mes visiškai paklūstame gamtai. Bet ką būtent darome jai padedant?
Pašvenčiame visą savo gyvenimą, idant pamirštume mirtį, tarsi įninkame į narkotikus, kad nematytume tiesos. Mes lyg apkvaitę, nuolatos siekiame pinigų, garbės, valdžios – žaidžiame.
Tačiau kabala išsprendžia šią problemą ir aiškina kaip įgyti amžiną gyvenimą čia ir dabar, kaip sklandžiai, nepaliekant šio gyvenimo, kartu su juo pereiti į papildomus išmatavimus.
Tai Sandoros lentelėse iškalto priesako: „Išsilaisvinti iš mirties angelo“ prasmė. Toroje rašoma: „Pažiūrėk ką aš tau siūlau – gyvenimą ir mirtį! Rinkis gyvenimą!“
Kadangi ši galimybė buvo paslėpta, žmonės išmoko užsimiršti, o kabalos platinimas turėtų paaiškinti šią galimybę: be sėkmingo gyvenimo žemėje pasiekti ir amžinąjį gyvenimą. Kai masės supras šią galimybę, jie daugiau nebesislėps nuo minties apie mirtį.
Kaip rodo žmogaus dvasinio vystymosi praktika, tik po pirminio apmokymo, veikiant Šviesai, žmogus pradeda suvokti (nujausti) galimybę jausti save amžinu, priklausomai nuo to, kiek suartėjo su Kūrėjo savybe „davimu“ (chafec chesed) .
Taip žmogus įeina į amžinybę ir jaučia save begalinėje gyvenimo tėkmėje. Tai prieinama kiekvienam žmogui.
Klausimas: Iš pradžių įvyko žemės drebėjimas Kinijoje, po to nukrito lėktuvas, o paskutiniąsias dienas visi tik ir šneka apie Islandijoje išsiveržusį ugnikalnį, vulkaninėmis dulkėmis uždengusį visą Europą. Toks jausmas, kad įžengėme į globalių katastrofų tiesiąją. Atsakymas: Cunamis, žemės drebėjimas, ugnikalnio išsiveržimas – natūralūs gamtos reiškiniai.
Tačiau viskas, kas vyksta, priklauso nuo žmogaus, tiksliau, nuo jo santykio su Kūrėju, nuo pusiausvyros su gamta.
Mūsų egoizmui vis augant mes vis labiau pažeidžiame gamtos jėgų pusiausvyrą – ir todėl jaučiame blogą gamtos poveikį mums ir savo viduje.
Kokios bus žemiškos mūsų kuriamos dvasinės disharmonijos tarp mūsų ir Kūrėjo pasekmės – neaišku.
Mūsų susipriešinimas su gamta (Kūrėju) atsiskleidžia visuose gamtos lygmenyse – negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškajame.
Sprogimas gali įvykti bet kurioje vietoje, juk mes gyvename ant ugnikalnio! Visa mūsų planeta – ugninis rutulys, padengtas tik plona žemės pluta, o viduje – liepsnojantis vulkanas.
Šiandienos įvykiai – tai maža užuomina, primenanti mums, kad nesirūpiname savo namais – Žeme. Žmogus privalo subalansuoti gamtos jėgas. Kaip tai padaryti – mus moko kabalos mokslas.
Kol kas mes nenorime suprasti, kad šie įvykiai yra mūsų savybių padarinys ir priklauso nuo mūsų. Jei mūsų disharmonija su gamta augs, iškils rimtesnių problemų.
rašykite
prenumeruokite
2010-04-21 
Visuomenė pagal dvasinio suvokimo lygį dalinama į minią ir išrinktuosius.
Komentarų nėra 
