Atiduodami visi lygūs!

Dvasinis darbas

Klausimas: Kuo man padės buvusio malonumo atsiminimas (rešimot), jeigu šiandien negaliu gauti iš Šeimininko savo mėgstamo patiekalo ir turiu apsiriboti mažesniu.
Atsakymas: Tai teisingas klausimas – iš sveiko egoizmo pusės! Bet tu planuoji ne tai, kiek gali užpildyti savo skrandį, – o kiek malonumo gali suteikti Šeimininkui.
Buvęs atsiminimas leis tau dabar nesuklysti ir atlikti atidavimo veiksmą.
Aš ateinu pas Jį į svečius ir žinau, kad galiu priimti tiktai tą malonumą, kurį galėsiu Jam grąžinti. Padarau viską, ką galiu, ir išeinu.
Kitą kartą ateinu jau silpnesnis, aš patyriau malonumą ir dabar noriu jo! Juk apetitas kyla bevalgant.
Šviesa susilpnino mane ir dabar aš noriu, kad šis malonumas tęstųsi. Geriau būtų buvę iš viso nepradėti, nei pradėti ir nustoti.
Vadinasi, kai ateini pas Šeimininką antrą kartą, tu jau nebegali gauti to paties malonumo atidavimo labui. Todėl esi priverstas gauti mažiau, kad ne gautum, o suteiktum malonumą.
Ir tą patį malonumą, kurį gavai anksčiau, vertini pagal dabartines savo jėgas – kad nesuklystum!
Šis skirtumas tarp Šviesos ir noro padaryto įspūdžio (rešimo de itlabšut ir rešimo de avijut) leidžia man gauti maksimumą iš to, kas įmanoma, – ir tiktai atidavimo labui.
Aš gaunu mažesnę Šviesą (pavyzdžiui, vietoje Šviesos jechida – Šviesą chaja), bet patiriu tą patį malonumą dėl to, kad atiduodu visu 100 % , nors ir turiu mažiau jėgų.
Žvelgiant iš egoizmo pozicijos – malonumas skiriasi, o žvelgiant iš atidavimo pozicijos – ne! Juk antiegoistinio ekrano jėga nuo manęs nepriklauso.
Aš darau viską, ką galiu, būdamas savo būsenos, o šitaip atiduodami visi lygūs: tiek mažas, tiek didelis!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvejetainė skaičiavimo sistema: noras ir Šviesa“

„Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.