Aplinka ir mokytojas – tai vieninteliai žmogaus ateitį lemiantys faktoriai.
Kiekvieną akimirką jis turi matyti  savo būseną lyg  iš viršaus būtų gavęs viską, kas reikalinga, ir jam belieka tik susijungti su teisinga aplinka.
O tokia aplinka visada yra šalia mūsų, tereikia mokėti ją pasirinkti. Tai vienintelis mūsų laisvas pasirinkimas, nes visa kita – šio pasirinkimo pasekmė.
Todėl man nereikia rūpintis niekuo, išskyrus tai, kuo aš mintu, su kuo palaikau ryšį, kas mane veikia! Vadinasi, visada turiu galvoti ne apie save, o apie tai, su kokia išorine aplinka esu susijęs.
Jeigu žmogus nori kontroliuoti savo vystymąsi, savo gyvenimą ir likimą, tai jis turi galvoti tik apie tai, su kuo palaiko kontaktą.
Tačiau žmogui visiškai nebūdinga apie tai galvoti! Juk mes nuolat galvojame apie save: kas aš, kodėl, kas man nutiks? Kokia mano gyvenimo prasmė?
Visi šie klausimai nukreipti į vidų ir jie yra teisingi! Bet kaip tu juos ketini išspręsti? Su kuo tu susieji jų sprendimą?
Kabalistai aiškina, jog sprendimas priklauso tik nuo aplinkos. Ir todėl reikia nedelsiant nukreipti savo žvilgsnį į mane veikiančias išorines jėgas – juk jų poveikis man lemia mano ateitį.
O iš esmės, tai ne išorinė, o vieninga sielų sistema, integralinė mano dvasinio kūno dalis – ta, kuri sudužo ir kurią reikia ištaisyti.
Ir tik ten aš galiu ką nors pakeisti, nes su visais kitais norais nieko negaliu padaryti.
Tai tas pats, kaip įlysti į archyvą ir skaityti seniai nulemtų įvykių įrašus. Tik aplinką galiu kažkaip veikti. Ir gaila švaistyti savo laiką kokiems nors kitiems dalykams, išskyrus šitai.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kiekvieną akimirką rinktis aplinką“

„Naujų galimybių pasaulis“

„Kaip ištrūkti iš egoizmo vergovės“

Antra dalis (Beit Šaar Kavanot, 122 d.)

Trečia dalis (Toros dovanojimas)

Pasiruošimas pamokai (Knyga „Šamati“, 137  straipsnis)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vaera“ 128 d.)

Knyga „Zohar“, skyrius „Vera“ 106  d.

Klausimas: Ar kiekvienas iš mūsų turi žinoti savo funkciją bendroje sistemoje, kad tiksliai ją atliktų?
Atsakymas: Dabar tu šito vis tiek nežinai, bet laikui bėgant – sužinosi.
Kuo labiau tobulėsi ir veiksi jau sąmoningai, kartu su kitais, suprasi, kaip esi susijęs, ką konkrečiai turi daryti ir kaip tave veikia visa ši sistema.
Pradėsi atskleisti permatomą, daugiasluoksnį pasaulį. Be viso to, ką matai jame dabar, atskleisi jo gylį: pamatysi jame veikiančias jėgas ir suprasi, kaip jas paveikti.
Oras staiga taps tankus – pripildytas daugybės jėgų, bet tu žinosi, kaip su jomis elgtis!
Kaip mažas vaikas, kuris atskleisdamas naują pasaulį staiga pamato, kad aplink yra daugybė įdomių dalykų: kažką galima atidaryti, uždaryti, sukti, ir vienas susijęs su kitu. Jis pradeda vis labiau jausti šį pasaulį.
Bet kai gimsta, jis nieko nežino ir nejaučia – netgi nemato ir negirdi. Praeina tam tikras laikas, kol kūdikis pradeda girdėti, matyti, skirti skonius. Tas pats su mumis vyksta dvasiniame pasaulyje.
Tai, ką dabar darai, vadinasi „stebuklinga jėga“ (sgula). Aktyvuoji sistemą pats nežinodamas kaip.
Lygiai taip pat, kai kažkada buvai kūdikis ir rėkei nieko nesuprasdamas. Bet tavo riksmas veikė mamą ir ji tavimi rūpinosi.
Taip pat ir dabar, jei užsinorėsi, tavo noras kaip tas „riksmas“ paveiks aukštesniąją motiną Ima Ilaa, kurią vadina taip pat (Bina vadinasi Ima – motina), ir ji tavimi pasirūpins.
Tau nieko daugiau nereikia žinoti, – kaip kažkada rėkei ir nežinojai, ko konkrečiai reikalauti. Neaiškinai motinai, kokį buteliuką ji turi paimti iš šaldytuvo ir iki kokios temperatūros pašildyti.
Tu paprasčiausiai rėkei! Taip vyksta ir dvasinio pasaulio atžvilgiu.
Vėliau tavo riksmai taps sąmoningesni, pradėsi reikalauti ir norėti kažko konkretaus.
Užmegsi santykius su Aukštesniuoju ir kiekvieną dieną vis labiau juos tobulinsi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tik panorėk!“

„Kaip sužinoti savo sielos šaknį“

„Knyga, kuri atveria mums akis“