Pateikti Trečiadienis, gegužės 12, 2010 dienos įrašai.


Visas pasaulis sukurtas man padėti

Dvasinis darbas

Klausimas: Ką daryti, jeigu po pamokos, bėgant dienai man nepavyksta išlaikyti dvasinio nusiteikimo.
Atsakymas: Žmogus pereina įvairius periodus. Būna toks laikas, kai jam norisi studijuoti kabalą valandų valandas ir jis nenori nuo jos atsitraukti.
O po to ateina toks periodas, kai jis tarytum atitolsta ir nelabai to siekia.
Tačiau galiausiai žmogus mato, jog viskas nuostabiai paruošta kiekvienam iš mūsų, ir jeigu jis teisingai išnaudoja laisvas valandas, tai Kūrėjas organizuoja jam tokias darbo valandas tam, kad jų metu jis galėtų realizuoti tai, ką studijavo.
Jam siunčia įvairiausias problemas: tiek darbe, tiek mintyse, tiek noruose, bet jis jaučia, kad būtent kartu su visomis šiomis problemomis jam būtina išlikti susiliejus su dvasiniu pasauliu ir visą laiką palaikyti su juo ryšį.
Žmogaus dėmesį pasiglemžia darbas su visomis savo problemomis ir viršininkais, svetima aplinka. Juk po pamokos jis išeina į didelį pasaulį, kuris tuoj pat ištrina visus dvasinius įspūdžius ir supainioja jį.
Bet jeigu jis bando palaikyti bent kokį nors ryšį su dvasine tikrove ir nepamiršti, iš kur visa tai ateina, kas ir kodėl jam siunčia visas šias kliūtis, su kuo ir kodėl jis turi būti susijęs, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį – gerą ir kuriantį gėrį“, tai būtent šios sąlygos yra pačios efektyviausios tobulėjimui.
Jis turi nuolat jausti vidinį ryšį su Kūrėju tarsi su kokiu nors mylimu ir brangiu žmogumi.
Pabandykite likti tokios būsenos visą dieną – ir pajausite, kad visas šias sąlygas kažkokiame įsivaizduojamame pasaulyje jums sukuria Kūrėjas, idant nepaisydami visos šios maišaties, šio iliuzinio paveikslo, vis tiek nuolat ieškotume ryšio su Juo.
Ir tada pamatysite, kad visas šis išgalvotas pasaulis, šis išorinis apvalkalas – tai jūsų norų, kurie jumyse nuolat keičiasi, formos!
Būtent šiuos norus jums dabar reikia prijungti prie Kūrėjo, ir tada jie taps dvasinėmis formomis.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kvietėte dvasinę greitąją?“

„Pro tamsos siluetą jau matosi išsigelbėjimas…“

„Dėkokite Kūrėjui!“

Komentarų nėra

Žvelgiant į gyvenimo knygą

Dvasinis darbas

Kūrėjas mus sukūrė kartu su noru mėgautis, ir pripildymas, kurį jaučiame (arba jo viduje – egoistiškai, arba kituose – dėl davimo) – vadinamas mūsų gyvenimu, arba, tiksliau sakant, „mūsų gyvenimo knyga“. Ir ją būtina nuolat atnaujinti.
Ši „Knyga“ atnaujinama pagal mumyse esančius informacinius duomenis (rešimot). Jei jie atsiskleidžia patys, natūraliu būdu, sakoma, jog vystomės „savo laiku“ (beito).
Jei mes patys pažadiname jėgą, kuri skatina greičiau atsiskleisti naujus įvykius (rešimot) – gyvenimo keliu judame „greitindami laiką“ (achišena).
Jei norime ko nors pasiekti tiek materialiajame gyvenime, tiek dvasiniame vystymosi kelyje, – turime kuo greičiau atskleisti  įvykius (rešimot).
Dvasinis vystymasis prasideda, kai mumyse prabunda „taškas širdyje“, dvasinis rešimot.
Palaipsniui žmogus nuo natūralaus rešimot vystymosi pereina prie tokio, kai pats, padedant išorinei jėgai (aplinkos įtakai), ima greitinti šį vystymąsi. Taip jis pereina į „achišena“ – Šviesos kelią.
Mes neatverčiame „naujos knygos“, ji apima visą Begalybės pasaulį – norą, pripildytą begalinės Šviesos.
Viskas priklauso tik nuo to, kaip sparčiai mes tą „gyvenimo knygą“ skaitome – kiek giliai atskleidžiame begalinės realybės rešimot.
Aš tampu jos „autoriumi“, juk norint ją atversti, reikia šį „gyvenimo pasakojimą“ parašyti savo širdyje, t.y. savo noruose.
„Pasakoti“ – reiškia atskleisti. Todėl aš supančios Šviesos reikalauju, kad manyje žadintų vis naujus rešimot, ir pats judu tikslo link.
Ir  Šviesoje matau vystymąsi, o ne priverstinius žingsnius tamsoje, neturint pasirinkimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kiekvieną dieną – naujas dangus ir nauja žemė“

„Kiekvienas turi tappti kūrinio autoriumi“

Komentarų nėra

Pamoka Toronte

Pamokos

Pamoka Toronte

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra