Pateikti Sekmadienis, gegužės 16, 2010 dienos įrašai.


Kelionė su kabalistu Šimonu

Zohar

Klausimas: Kodėl knygos „Zohar“ autoriai visą laiką aiškina ir kartoja vis tą patį? Nejau neužtenka paaiškinti principo ir tęsti toliau? Kam tiek daug rašyti apie mums jau suprantamus dalykus, t. y., kad kiekvienas elementas sudarytas iš keturių dalių, kurios  dauginamos iš trijų linijų, ir iš viso išeina dvylika dalių?
Atsakymas: „Zohar“ autoriai, kartodami savo paaiškinimus tiems, kurie jau turi ekraną ir dvasinius indus (kelim), suteikia galimybę skaitant atlikti visus Knygoje aprašytus veiksmus.
Tada žmogus atskleidžia šiuos veiksmus ir atlieka juos kartu su kabalistu Šimonu: tuo metu, kai jis rašė knygą „Zohar“. Juk dvasiniame pasaulyje laiko nėra. Todėl žmogus susijungia su autoriumi, ima jį už rankos, tarsi mažylis suaugusį ir eina drauge su juo.
Taip kabalistas Šimonas veda žmogų paskui save, rodydamas ir aiškindamas jam visus veiksmus ir savybes vieną po kitos, vėl kartodamas tuos pačius veiksmus vis kitose vietose.
Kodėl? Todėl, kad kaskart turime ištaisyti dar kokią nors savybę nore mėgautis. Mums atrodo, kad jau gana, kiek galima kartoti vis tą patį, nes mes nežinome ir nejaučiame, kad tai nėra tas pats. Vardai ir pavadinimai lyg ir tie patys, tačiau kaskart tai naujas vidinis apibrėžimas.
Dėl to mums verta tiesiog plaukti pasroviui kartu su knygos „Zohar“ autoriais bandant, kaip galima labiau susijungti su jais ir stengtis suprasti, kas vyksta.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ – tai siauras tiltas į dvasingumą“

„Zohar“ – Begalybės Šviesos šaltinis“

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

Komentarų nėra

Visas pasaulis priklauso nuo mūsų

Dvasinis darbas, Kabala

Jeigu pasaulyje vyksta kas nors blogo, – tai reiškia, kad mums kol kas nepavyksta atnešti pasauliui ištaisymo.
Jeigu žmonės vis dar planuoja karus, naikinimą ir terorą, niekina vieni kitus, meluoja, stengiasi bet kokiomis priemonėmis uždirbti kitų sąskaita, – tai mes neištaisome pasaulio.
Juk jeigu Šviesa šviestų labiau, visa tai negalėtų įvykti. Žmogus būtų nepajėgus taip elgtis, gamta negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse nepateiktų mums tokių nepageidaujamų „siurprizų“.
Egzistuojame  visa apimančioje gamtoje, bet pusiausvyra  su ja priklauso nuo mūsų, nuo žmogaus lygio.
Todėl tarp studijuojančiųjų kabalą, susijungę stipriu ryšiu, turime suformuoti didžiulį dvasinį indą (kli), kad žmonės visame pasaulyje pajustų šią galybę ir būtų priversti tarpusavyje susivienyti.
Kaip tik taip viskas ir vyksta. Juk iš kur mums ateina įvairiausios mintys ir norai? To nežinome, bet jos kyla iš vidaus, pereina iš vieno pas kitą ryšio tinklu, esančiu tarp mūsų.
Gyvename ypatingu laiku. Baal Sulamas rašo, jog turime būti labai dėkingi Kūrėjui, kad gyvename tokioje kartoje, kuriai duota galimybė platinti kabalos mokslą, atėjusį iš amžių glūdumos.
Mes – pirmoji karta, galinti panaudoti jį ir pasiekti amžinybę, pakilti virš viso šio gyvenimo, išeiti už visų žemiškų apribojimų  – į kitą plotmę, į dvasinį pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vaistai jau pradėjo veikti“

„Jūsų siela pabudo? Neleiskite jai užmigti!“

„Mūsų laukia tobulas gyvenimas!“

Komentarų nėra

10-05-16 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į komentarus „Sulam“, 1 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Rabašas, straipsnis „Grupės sukūrimo tikslas – 1“, 1984 m.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-05-16 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai (Knyga „Šamati“, 140  straipsnis)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vaikra“ 41 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra