Kelionė su kabalistu Šimonu

Knyga „Zohar“

Klausimas: Kodėl knygos „Zohar“ autoriai visą laiką aiškina ir kartoja vis tą patį? Nejau neužtenka paaiškinti principo ir tęsti toliau? Kam tiek daug rašyti apie mums jau suprantamus dalykus, t. y., kad kiekvienas elementas sudarytas iš keturių dalių, kurios  dauginamos iš trijų linijų, ir iš viso išeina dvylika dalių?
Atsakymas: „Zohar“ autoriai, kartodami savo paaiškinimus tiems, kurie jau turi ekraną ir dvasinius indus (kelim), suteikia galimybę skaitant atlikti visus Knygoje aprašytus veiksmus.
Tada žmogus atskleidžia šiuos veiksmus ir atlieka juos kartu su kabalistu Šimonu: tuo metu, kai jis rašė knygą „Zohar“. Juk dvasiniame pasaulyje laiko nėra. Todėl žmogus susijungia su autoriumi, ima jį už rankos, tarsi mažylis suaugusį ir eina drauge su juo.
Taip kabalistas Šimonas veda žmogų paskui save, rodydamas ir aiškindamas jam visus veiksmus ir savybes vieną po kitos, vėl kartodamas tuos pačius veiksmus vis kitose vietose.
Kodėl? Todėl, kad kaskart turime ištaisyti dar kokią nors savybę nore mėgautis. Mums atrodo, kad jau gana, kiek galima kartoti vis tą patį, nes mes nežinome ir nejaučiame, kad tai nėra tas pats. Vardai ir pavadinimai lyg ir tie patys, tačiau kaskart tai naujas vidinis apibrėžimas.
Dėl to mums verta tiesiog plaukti pasroviui kartu su knygos „Zohar“ autoriais bandant, kaip galima labiau susijungti su jais ir stengtis suprasti, kas vyksta.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ – tai siauras tiltas į dvasingumą“

„Zohar“ – Begalybės Šviesos šaltinis“

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.