Pateikti Pirmadienis, gegužės 24, 2010 dienos įrašai.


Davimo genas

Kabala, Krizė, globalizacija

Kuo labiau siekiame Šviesos, tuo geresnė ateitis mūsų laukia, juk patys sukeliame Šviesos atsiskleidimą.
Šviesa vis labiau apšviečia šį pasaulį, ir tie, kas veržiasi jos link, patiria šią būseną kaip gerą, o kiti – kaip blogą.
Pradžioje Šviesa vysto visą pasaulį (mūsų Visatą, Žemę ir visa, kas joje) negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje pakopose, augindama tik egoistinį norą.
Tai materialus vystymasis, kurio viršūnė – gyvūninis lygmuo – taip Šviesa vysto materiją.
Tačiau, kai egoizmas išauga iki gyvūninio lygmens, jam nebėra kur augti, jis jaučia visišką savo bejėgiškumą, aklavietę, o ateityje – vien tamsą.
Taip pasaulis atsiduria krizėje ir nusivylime. Tačiau visa tai vyksta veikiant Šviesai, kuri vis rodo , kad nebeturime kuo pripildyti savo noro mėgautis.
Iš tikro niekada ir negalėjome jo užpildyti, tačiau vis dėjome viltis į ateitį ir visą laiką veržėmės to link.
Tačiau kai ateitis liovėsi švietus ir mes gyvūninėje pakopoje visiškai išnaudojome savo norą, nebejaučiame jokių vystymosi perspektyvų. Kodėl? Kam?
Štai čia žmonija ir atsiduria ties aklina siena, be jokio tikslo ir vilties priešakyje.
Todėl dabar ir atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris paaiškina mums, dėl ko viskas taip sukurta – kad patys taptume Šviesos partneriais ir pasiektume Žmogaus, panašaus į Kūrėją, pakopą.
Tai kitas mūsų vystymosi etapas – pakilti iš gyvūninio lygmens į žmogaus lygmenį.
Tačiau tai neįmanoma neįsisąmoninus šių procesų. Begalybės pasaulio Malchut pagaliau priartėjo prie Kūrėjo sumanyto kūrimo sumanymo realizavimo pabaigos. O Kūrėjas norėjo, kad kūrinys pažintų Jį, taptų nepriklausomas, tačiau būtų panašus į Jį.
Nūnai kūrinija pradeda realizuoti šį aukščiausiąjį sumanymą.
Mes su jumis – pirmoji karta, kurioje atsiskleidžia šis ypatingas informacinis genas (rešimot). Jis priskiriamas žmogaus pakopai ir mes turime jį realizuoti.
Todėl dabar šiame pasaulyje veikianti Šviesa visada kenks egoistiniam norui, idant padėtų mums virš jo pakilti.
Kitą vertus, Šviesa padės tiems žmonėms, kurie nori savyje realizuoti šį „davimo geną“.
Kūrėjas priartėjo prie mūsų … Jis atskleidė mums knygą „Zohar“, kabalos mokslą, pasaulinę krizę – visą situaciją ir visas priemones, leidžiančias įžvelgti ir realizuoti naują vystymosi kryptį.
Mums patiems reikia siekti Šviesos ir pamatysime, koks Jis geras.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Imant pavyzdį iš Kūrėjo“

„Žvelgiant į gyvenimo knygą“

„Sustok, akimirka!“

Komentarų nėra

Kur ieškoti Kūrėjo?

Kūrėjas, Laidavimas

Klausimas: Kodėl mes visą laiką kalbame tik apie ryšį tarp mūsų ir nekalbame apie ryšį su Kūrėju?
Atsakymas: Dabar kalbame apie mūsų užduoties įvykdymą ir todėl tiek daug dėmesio skiriame tarpusavio ryšiui.
Galutinis tikslas – tai susiliejimas su  Kūrėju  pagal  savybių panašumo dėsnį, nes tai mums reiškia  tapti „Žmogumi“, Adomu ( t. y. „panašiam“ į Kūrėją).
Tam  mes turime paruošti savo dvasinį indą (kli), padarę jį panašų į Aukštesnįjį. Šis indas turi būti bendras visiems, ir jame visos jo dalys turi būti susijungę  kaip vienas žmogus su viena  širdimi.
Į jį įsijungia visa mūsų neapykanta, pavydas, išdidumas, garbės ir valdžios troškimas – mums reikia pakilti virš viso to ir susijungti tam, kad taptume panašūs į Kūrėją ir pasiektume susiliejimo su Juo.
Mums atrodo, kad Kūrėjas yra kažkur mūsų išorėje – tačiau galiausiai Jis atsiskleidžia to paties bendro dvasinio indo, kurį  kuriame tarpusavy, viduje.
Todėl, kad  išlaikytume teisingą požiūrį, turime viską suvokti kaip esantį  vienoje vietoje. Kuriame šią vietą tam, kad  atsiskleistų  Kūrėjas! Ji būtent ten – kur mes virš savo egoizmo susijungiame vienas su kitu.
Mūsų  egoizmas lieka apačioje, o virš jo mes kuriame tarpusavio ryšius. Jei mūsų ryšys bus iš tikro tvirtas, pagrįstas Šviesos, grąžinančios prie šaltinio, jėga, – tai joje mes atskleisime Kūrėją (Borė), kas  reiškia „ateik ir pamatyk“ (bo-rė).
Tai nereiškia, kad  Jis  kažkur aukštai virš debesų, o aš kažką darau apačioje, kad atrasčiau Jį danguje.
Aš atskleidžiu Jį  būtent ryšyje tarp sielų, tarp dvasinio kūno organų – kaip  šį kūną pripildančią  vidinę Šviesą.
O žmonėms  atrodo, tarsi atskiriame Kūrėją  ir kalbame tik apie tarpusavio susijungimą. Tai yra  todėl, kad jie viduje nepasiruošę  sutikti su tuo, jog tarp mūsų  darbo, mokymosi, platinimo, tarpusavio susijungimo – ir Kūrėjo  yra  ryšys.
Kiekvienas  suvokia  Kūrėją  kaip kažką  aukštesnio ir yra  pasiryžęs su Juo susijungti, tačiau su kitu  žmogumi – ne. Betgi jie nesupranta, kad  tai vienas ir tas pats.
Gilesnis vidinis ryšys tarp  žmonių  ir vadinamas „Kūrėju“, atidavimo savybe; tačiau  žmogaus  prigimtis neleidžia jam su tuo sutikti…

Daugiau šiau tema skaitykite:

„Mes visi atsakingi vienas už kitą“

„Unikalus kiekvienos sielos diapazonas“

„Kūrėjas – kūrinio viduje“

Komentarų nėra

10-05-24 d. rytinė pamoka (3 dalis)

Pamokos

Ketvirta dalis (Rabašas, straipsnis „Draugų meilė“, 1984 m.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

10-05-24 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į komentarus „Sulam“, 18 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Įvadas į mokymą apie 10 sfirot , 2 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-05-24 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vaikra“, 183 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra