Zohar, skyrius „Bechukotai“, 5 d.: Balakas savo darbuose buvo išminčius ir didis burtininkas, didesnis nei Bilamas.
Visa, ko nori žmogus šiame pasaulyje tarnaudamas Kūrėjui, reikia pažadinti savo veiksmais iš apačios. Nes dėl veiksmo apačioje kyla veiksmas viršuje.
Mes lyg ir priklausome nuo noro iš aukščiau – nuo Šviesos, kuri turi mus pažadinti. Tačiau savo darbu, kurį atliekame apačioje, sužadiname pabudimą viršuje.
Nors apie „prabudimą apačioje“ ir „pabudimą viršuje“ pasakyta: „Aš – pirmas ir Aš – paskutinis!“ t. y. viską atlieka Kūrėjas, tačiau tarp šių dviejų Jo veiksmų į procesą turime įsijungti ir mes.
Suprantama, viskas prasideda nuo Kūrėjo, tačiau, kai žmogui suteikiamas įkvėpimas iš aukščiau (taškas širdyje), virvagalys – toliau viskas priklauso nuo žmogaus. Ir štai čia mes paprastai pasimetame…
Žmogus būdamas žemiausiame kritimo taške, pats pakilti nepajėgs, kaip pasakyta: „Kalinys negali pats išsilaisvinti iš kalėjimo“.
Tačiau jeigu jam buvo numesta gelbėjimosi virvė, tai visa kita jau priklauso nuo jo. Ir tada jau vertinama – pasinaudojo žmogus savo šansu ar ne.
Klausimas: ką tyrinėja kabala kaip mokslas? Ar kabalos moksle atliekami eksperimentai? Kaip galima išmatuoti šių eksperimentų rezultatus? Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):
Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.
Klausimas: Mūsų pasaulyje duodame egoistiškai, ir iš to patiriame malonumą. Aukštesniajame pasaulyje davimas taip pat atneša malonumą – tai kurgi čia privalumas? Atsakymas: Jeigu šiame pasaulyje man suteikia galimybę mėgautis davimu, tai aš visą laiką duosiu.
Tačiau vardan ko aš tai darau – dėl malonumo? Štai čia ir slypi visas skirtumas tarp šio materialaus pasaulio ir dvasinio pasaulio.
Juk ir šiame pasaulyje žmonės pasirengę atiduoti viską, kad tik patirtų malonumą. Svarbiausia – malonumas, o pats veiksmas man nesvarbus.
Jeigu ką nors mylime, tai esame pasirengę jam atiduoti viską, įskaitant savo gyvenimą. Juk mūsų viduje veikia kažkoks prietaisas, išskiriantis mumyse meilės, malonumo narkotiką.
Tačiau jeigu nemyliu, tai neimsiu duoti, nes iš to nepajausiu malonumo.
Tad dabar klausiama, kam man reikalinga meilė – kad duočiau ar kad mėgaučiausi?
Čia ir slypi skirtumas tarp dviejų pasaulių…